Nepaisant to, kad po 2022 m. invazijos į Ukrainą Rusija ne kartą susidūrė su Vakarų sankcijomis, jos ekonomika, kurią daugiausia skatina naftos, dujų ir mineralinių medžiagų eksportas, per pastaruosius dvejus metus sparčiai augo.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais vidaus ekonominę veiklą įtempė darbo jėgos trūkumas ir didelės palūkanų normos, kuriomis siekiama pažaboti infliaciją, išaugusią dėl rekordinių karinių išlaidų. Šis spaudimas sustiprino kai kurių Rusijos elito atstovų nuomonę, kad derybos dėl karo sureguliavimo gali būti naudingos, pažymėjo du su Kremliumi susiję šaltiniai.
Pirmadienį grįžęs į valdžią D. Trumpas pažadėjo greitai išspręsti Ukrainos konfliktą, didžiausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šią savaitę jis įspėjo, kad tikėtina, jog Rusijai bus taikomos tolesnės sankcijos ir muitai, jei V. Putinas nesutiks derėtis, ir pareiškė, kad Rusija susiduria su didelėmis ekonominėmis problemomis. Tuo tarpu vienas aukšto rango Kremliaus padėjėjas sakė, kad Rusija dar negavo konkrečių pasiūlymų dėl derybų.
„Rusija turi aiškią ekonominę paskatą siekti diplomatinio konflikto sprendimo“, – interviu sakė buvęs Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas Olegas Vjuginas, atkreipdamas dėmesį į ekonominę įtampą, kurią sukelia padidėjusios karinės išlaidos. O. Vjuginas nebuvo tarp penkių anoniminių šaltinių, kurie pasidalijo įžvalgomis apie jautrią padėtį Rusijoje.
Nors „Reuters“ anksčiau pranešė, kad V. Putinas yra pasirengęs aptarti su D. Trumpu paliaubų galimybes, Rusija primygtinai reikalauja, kad būtų pripažinti jos teritoriniai laimėjimai Ukrainoje ir kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų į NATO. Kremlius nekomentavo V. Putino ekonominių rūpesčių ar požiūrio į galimas derybas dėl Ukrainos.
D. Trumpas „daugiausia dėmesio skiria šio žiauraus karo užbaigimui“, sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Brianas Hughesas. Tačiau D. Trumpo patarėjai neseniai atšaukė savo ankstesnį teiginį, kad trejus metus trunkantis konfliktas gali būti išspręstas per vieną dieną.
Likus kelioms dienoms iki D. Trumpo inauguracijos, kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno administracija įvedė kol kas plačiausias sankcijas Rusijos pajamoms iš naftos ir dujų. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas teigė, kad šis žingsnis suteiks D. Trumpui svertų, nes padidins ekonominį spaudimą Rusijai.
V. Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad Rusija nenusileis dėl svarbiausių nacionalinių interesų ir gali tęsti konfliktą tiek, kiek reikės.
Rusijos 2,2 trln. JAV dolerių (2,11 trln. eurų) vertės ekonomika pademonstravo atsparumą, o V. Putinas gyrė pareigūnus ir įmones už tai, kad jos įveikė griežtas Vakarų sankcijas. Po susitraukimo 2022 m. Rusijos BVP 2023 ir 2024 m. augo sparčiau nei ES ir JAV. Tačiau Rusijos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiais metais augimas bus mažesnis nei 1,5 proc., o vyriausybės prognozė šiek tiek optimistiškesnė.
Nepaisant to, kad Rusijos centrinis bankas spalio mėn. padidino palūkanų normą iki 21 proc., infliacija pakilo link dviženklio skaičiaus. Gruodžio 19 d. vykusioje metinėje spaudos konferencijoje V. Putinas pripažino ekonomines problemas, įskaitant infliaciją ir perkaitimą, ir pabrėžė, kad vyriausybei ir Rusijos centriniam bankui pavesta stabilizuoti padėtį.
Karo tikslai ir ekonominė įtampa
Rusija šiuo metu kontroliuoja beveik penktadalį Ukrainos, pernai pasiekusi reikšmingų teritorinių laimėjimų. Pasak Kremliaus informatoriaus, V. Putinas mano, kad pagrindiniai tikslai – pavyzdžiui, užtikrinti Rusiją su Krymu jungiančią žemę ir susilpninti Ukrainos kariuomenę – pasiekti. Vis dėlto tebesitęsiantis karas kelia pastebimą įtampą Rusijos ekonomikai, o didelės palūkanų normos daro poveikį ne kariniams sektoriams.
Šiais metais Rusija padidino išlaidas gynybai iki 6,3 proc. BVP, kas sudaro trečdalį biudžeto išlaidų. Šios išlaidos buvo infliacinio pobūdžio. Kartu su darbo jėgos trūkumu karo metu jos padidino darbo užmokestį. Tuo tarpu vyriausybė, siekdama sumažinti fiskalinį deficitą, padidino mokesčius, todėl verslas patiria papildomą spaudimą.
Buvęs Rusijos centrinio banko pavaduotojas O. Vjuginas perspėjo, kad ilgai besitęsiančios aukštos palūkanų normos gali pakenkti įmonių ir bankų stabilumui. Šią savaitę Rusijos anglių ir plieno gamintoja „Mechel“ paskelbė restruktūrizavusi savo skolą esant mažoms anglių kainoms ir aukštoms palūkanų normoms.
V. Putinas pratrūko
V. Putino nusivylimas buvo akivaizdus gruodžio 16 d. vakare Kremliuje vykusiame susitikime su verslo lyderiais, kur jis priekaištavo aukščiausiems ekonomikos pareigūnams, atskleidė du „Reuters“ šaltiniai, žinantys apie diskusijas apie ekonomiką Kremliuje ir vyriausybėje.
Vienam iš šaltinių, kuris buvo informuotas apie susitikimą, buvo pranešta, kad V. Putinas buvo akivaizdžiai nepatenkintas, išgirdęs, kad privačios investicijos mažėja dėl kredito kainos.
Kremlius paskelbė tik įžanginę V. Putino kalbą, kurioje jis gyrė verslą, tačiau neatskleidė iš esmės už uždarų durų vykusio susitikimo dalyvių. Pasak „Reuters“ šaltinio, Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina susitikime nedalyvavo.
Vėliau V. Putinas televizijos komentaruose išsakė susirūpinimą dėl mažėjančios kreditavimo veiklos, paminėdamas gruodžio mėn. susitikimą. Kai kurie žymiausi Rusijos verslininkai, įskaitant „Rosneft“ vadovą Igorį Sečiną ir aliuminio magnatą Olegą Deripaską, viešai kritikavo aukštas palūkanų normas. E. Nabiulina susidūrė su spaudimu vengti tolesnio palūkanų normų didinimo iš stambių bankininkų, tokių kaip „Sberbank“ generalinis direktorius Germanas Grefas ir VTB banko generalinis direktorius Andrejus Kostinas, kurie baiminasi stagfliacijos.
Nepaisant šios kritikos, V. Putinas išreiškė norą, kad sprendimai dėl palūkanų normų būtų subalansuoti, o centrinis bankas per paskutinį metų posėdį išlaikė 21 proc. palūkanų normą. E. Nabiulina neigė pasidavusi spaudimui ir gynė centrinio banko politiką.
E. Nabiullinos vaidmuo
Nuo 2013 m. būdama Rusijos centrinio banko valdytoja, E. Nabiulina turi V. Putino pasitikėjimą. Po invazijos į Ukrainą jis patvirtino ją trečiai kadencijai, kuri tęsis iki 2027 m. Nors kai kurie įstatymų leidėjai ragino ją atstatydinti, informuoti asmenys teigia, kad tai mažai tikėtina, atsižvelgiant į jos autoritetą ir V. Putino pasitikėjimą jos vadovavimu.
Šalininkai teigia, kad E. Nabiulinos politika padėjo išsaugoti ekonominį stabilumą, nepaisant karo keliamų fiskalinių reikalavimų. „Kritikai nepastebi, kad pagrindinė infliacijos priežastis yra didžiulės karinės išlaidos“, – sakė su Kremliaus diskusijomis susipažinęs šaltinis.
Parengta pagal „Reuters“ inf.
