Tai yra naujo centro Lenkijoje, kuris bus atidarytas kitą mėnesį ir kuriame NATO pareigūnai, civiliai ir ukrainiečiai nagrinės, ko buvo išmokta tokiose srityse kaip karas su dronais, oro gynyba, dirbtinis intelektas ir civilių gyventojų atsparumas, misija, rašo „Politico“.
Centras vadinsis NATO ir Ukrainos jungtiniu analizės, mokymo ir švietimo centru (JATEC) ir įsikurs šiauriniame Lenkijos Bydgoščiaus mieste.
„Praėjo treji metai, ir iš tiesų kyla klausimas, ko mes išmokome ir ką ketiname keisti, žinant, kad priešas taip pat sparčiai ir dideliu mastu prisitaiko“, – interviu „Politico“ sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų transformacijos (ACT) vadas admirolas Pierre'as Vandier.
P. Vandier sakė, kad viena iš pagrindinių tiriamų sričių yra susijusi su tuo, kaip Ukrainos kare kosminės technologijos susiliejo su žiauriomis kovomis tranšėjose ir artilerijos bombardavimais – tai jis apibūdino kaip „Pirmojo pasaulinio karo ir ateities karo mišinį“.
„Šiandien geriau matome mišinį tarp senųjų platformų – tankų, lėktuvų, laivų – ir naujų pajėgumų, kuriuose naudojamos bepilotės sistemos, t. y. robotika ir IT“, – sakė jis.
Ukrainos kariai kovoja tranšėjose ir naudoja artileriją tokiais būdais, kurie būtų pažįstami daugiau nei prieš šimtmetį, tačiau jie taip pat naudoja dronus, dirbtinį intelektą ir kosminį ryšį. Dėl to Ukrainos artilerija tapo veiksmingesnė, aiškino prancūzų admirolas, taigi ir mirtinesnė.
Pasak jo, tokios pamokos yra būtinos, kad NATO išliktų „konvenciškai ir strategiškai patikima“.
Praėjusių metų birželį Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime vadovai oficialiai patvirtino JATEC. Nors Kyjivas vis dar laukia oficialaus kvietimo prisijungti prie aljanso, centras buvo pristatytas kaip pirmoji bendra NATO ir Ukrainos institucija.
Centro įkūrimas taip pat atspindi, kad NATO po Šaltojo karo atsisakė kovos su sukilėliais ir ekspedicinio karo tokiose tolimose šalyse kaip Afganistanas ir Malis ir vėl susitelkė į pasirengimą galimam didelio intensyvumo konfliktui su Rusija.
Be to, kad per pastaruosius trejus metus buvo smarkiai padidintos išlaidos gynybai, šalys narės taip pat iš naujo mokosi konvencinės karybos, pritaikydamos mokymus ir karines pratybas prie naujos realybės.
„Mes grįžtame prie dalykų, kurie buvo šiek tiek apleisti pasibaigus Šaltajam karui“, – pabrėžė P. Vandier.
Kova su Rusijos sklendžiančiomis bombomis
Iš pradžių JATEC dirbs 70 žmonių, įskaitant 20 ukrainiečių, ir tikimasi, kad jų skaičius augs. Jis veiks NATO sąjungininkų vadavietės transformacijos padalinyje, kuris yra atsakingas už Aljanso pasirengimą ateities karams.
Išmoktos pamokos bus įtrauktos į Jungtinio karinio centro ir Jungtinio pajėgų mokymo centro karines pratybas.
Centras pradės darbą nuo Ukrainos sąveikos su NATO, civilinės infrastruktūros apsaugos ir „gynybos nuo ginklų, kuriuos Rusija sėkmingai naudojo per karą, tokių kaip „Lancet“ bepilotė amunicija ir sklendžiančios bombos, „Politico“ sakė kontradmirolas Placido Torresi.
P. Torresį, kuris yra ACT štabo viršininko pavaduotojas daugiadimensinėms pajėgoms, P. Vandier vadina „JATEC tėvu“.
Ilgainiui JATEC neapsiribos vien tik grįžtamuoju ryšiu mūšio lauke, bet taip pat geriau sustiprins NATO ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą tokiose srityse kaip mokymas ir doktrina, paaiškino P. Torresi, pridurdamas, kad centras turi ir civilinį aspektą.
Tačiau tikimasi, kad pirmosiomis centro veiklos dienomis vienas iš pagrindinių akcentų bus ginkluotės ir karo taktikos analizė.
Gruodžio mėnesį vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas paprašė ACT išbandyti Ukrainoje naudotas oro gynybos sistemas.
„Per keletą savaičių įsigijome šių medžiagų, išbandėme jas lauke ir galėjome įvertinti jų svarbą NATO, – sakė P. andier, atsisakęs pateikti daugiau detalių, nes jos yra konfidencialios. – Rytoj tai bus JATEC darbas.“
Sutelkti dėmesį į ginkluotės tobulinimą yra labai svarbu, nes Maskva taip pat mokosi – ypač elektroninės karybos srityje. Šį mėnesį Europos užsienio santykių tarybos paskelbtame dokumente teigiama, kad „Rusija ir Ukraina žaidžia katės ir pelės žaidimą, o inovacijų ciklai tiek dronų, tiek kovos su dronais technologijų srityje yra greiti“.
Ukrainos fronto linijose dronų programinės įrangos gyvavimo trukmė yra maždaug pusantro mėnesio, sakė P. Vandier.
„Visada dirba komandos, kurios stengiasi užtikrinti, kad kardas visada išliktų aštrus, nes labai greitai atsiranda veikiantis skydas. Tai nuolatinis prisitaikymo karas“, – aiškino prancūzų admirolas.
Didžiulė laboratorija
Ukraina iš esmės tapo milžiniška karinio dirbtinio intelekto laboratorija, o Vakarų gynybos rangovai tikisi pasinaudoti karu savo įrangai aštrinti.
Pavyzdžiui, Prancūzijos KNDS ir Europos gynybos technologijų startuolis „Helsing“ Ukrainos mūšio laukuose bando Prancūzijos bendrovės flagmano savaeigės haubicos „Cezar“ patobulintą dirbtinio intelekto versiją.
Kita pamoka, į kurią jau dabar vis dažniau atsižvelgia NATO kariuomenės, yra bepiločių orlaivių svarba. Europos užsienio santykių taryba savo analizėje paragino Vakarus prireikus sugebėti greitai padidinti bepiločių orlaivių gamybą ir apriboti priklausomybę nuo Kinijos komponentų.
Galiausiai, pasak P. Vandier, NATO turės įtraukti Ukrainos patirtį, nepriklausomai nuo to, ar Kyjivas įstos į aljansą.
Nors Ukrainos gynybos ministerija iš pradžių pristatė JATEC kaip būdą „pagreitinti Ukrainos narystės NATO procesą“, šis klausimas tapo kur kas opesnis, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų rinkimus. Būsimasis JAV prezidentas dar mažiau nei jo pirmtakas nori priimti ukrainiečius į aljansą.
„JATEC reikšmė nepriklauso nuo klausimo, ar Ukraina įstos į NATO, – sakė prancūzų admirolas, – bet kuriuo atveju Ukraina yra NATO partnerė ir mums prireiks jos pamokų.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
