Vašingtone įsikūrusio nepriklausomo analitinio centro atliktoje analizėje teigiama, kad Kremlius „baigia dešimtmečius trunkančias strategines pastangas de facto aneksuoti Baltarusiją“, o tai turės reikšmingų pasekmių Vakarams.
ISW išvadoje teigiama, kad Baltarusija yra ne tik sąjungininkė, bet ir strateginė Rusijos galios projekcijos pagalbininkė. Tai galėtų padidinti Maskvos karinius ir ekonominius pajėgumus, kurie galėtų kelti grėsmę JAV ir NATO.
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka yra artimiausias Vladimiro Putino sąjungininkas. Jis juo pasikliovė, kad išliktų valdžioje po plačiai suklastotais laikomų rinkimų ir susidorojimo su opozicija 2020 m.
Nors A. Lukašenka susilaikė nuo karių siuntimo Rusijos prezidento vykdomoje plataus masto invazijoje į Ukrainą, jis leido Rusijai Baltarusijos teritorijoje sutelkti karius ir iš jos pasiųsti rusų karius į Ukrainą. Ekonominiai ir kariniai ryšiai tarp šalių, sudarančių „Sąjunginę valstybę“, karo metu sustiprėjo.
Baltarusijos opozicija pasmerkė gruodį tarp lyderių pasirašytą sutartį, pagal kurią, pasak V. Putino, abi šalys galės panaudoti „visas turimas pajėgas ir priemones“, vykdydamos šalių tarpusavio gynybos įsipareigojimus.
Baltarusijos opozicijos politikės Sviatlanos Cichanouskajos, kandidatavusios prieš A. Lukašenką 2020 m. rinkimuose, kurie buvo laikomi nesąžiningais, vyresnysis patarėjas Franakas Viačorka sakė naujienų portalui „Newsweek“, kad sutartis įtvirtino A. Lukašenkos režimą „kaip militarizuotą Rusijos satelitą“.
Trečiadienį paskelbtame ISW vertinime teigiama, kad Kremlius nori sustiprinti savo įtaką Baltarusijai, įformindamas sąjunginę valstybę kaip Rusijos dominuojamą federacinę vyriausybę, suteikiančią Maskvai dominuojančią galią daugumoje, jei ne visuose Baltarusijos valdymo aspektuose.
Maskva nori visiškai kontroliuoti Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas ir šalyje esančias Rusijos karines bazes bei sudaryti politinę sąjungą su Kremliaus dominuojama federacine vyriausybe, kurioje baltarusiai ir rusai būtų valdomi kaip viena valstybė.
Maskva taip pat siekia visiškai integruotos ekonomikos su bendromis rinkomis, laisvais darbo jėgos srautais, vienodais įstatymais ir valiutų sąjunga, teigė analitinis centras ir pridūrė, kad ji nori pasinaudoti Baltarusijos gyventojų skaičiumi ir padėtimi NATO rytiniame flange.
ISW teigė, kad Kremlius pasinaudos savo laimėjimais Baltarusijoje, kad kompensuotų karo Ukrainoje išlaidas, paspartintų Rusijos atsigavimą ir padėtų greičiau pasirengti būsimiems karams.
Analitinis centras padarė išvadą, kad Vakarų politikos formuotojai turi pradėti planuoti ateitį, kai Baltarusija faktiškai taps Rusijos tęsiniu.
„Rusijos pastangos de facto aneksuoti Baltarusiją, nors ir nebaigtos, yra pažengusios į priekį ir jau pasiekė etapą, kuris kelia grėsmę Jungtinių Valstijų, NATO ir Ukrainos saugumui bei egzistencinę grėsmę tolesniam Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, egzistavimui“, – rašo ISW.
F. Viačorka savo ruožtu priduria: „Baltarusijos demokratinės jėgos reikalauja išvesti Rusijos karines pajėgas ir atkurti Baltarusijos suverenitetą. Baltarusija nusipelno būti laisva ir nepriklausoma valstybe, o ne pėstininku Rusijos geopolitiniuose žaidimuose.“
ISW teigė, kad nuo 2020 m. gilėjanti integracija jau dabar kelia grėsmes Vakarams, į kurias politikos formuotojai turi atsižvelgti.
A. Lukašenka turėtų laimėti dar vieną prezidento kadenciją, kai sausio 26 d. baltarusiai eis prie balsadėžių per dar vieną griežtai kontroliuojamą balsavimą, į kurį nebuvo pakviesti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai. Taip jis sustiprins savo valdžią ir tikriausiai toliau stiprins ryšius su V. Putinu.
