Baltijos jūros šalys po pastaraisiais mėnesiais įvykdytų įtariamo jūros dugne nutiestų kabelių sabotažo aktų stengiasi kuo skubiau sustiprinti savo gynybinius pajėgumus.
Po to, kai buvo nutraukta keletas telekomunikacijų ir elektros tiekimo kabelių, ekspertai ir politikai apkaltino Rusiją vykdant hibridinį karą prieš Ukrainai šios kare su rusais talkinančius Vakarus.
NATO šią savaitę paskelbė Baltijos jūroje pradedanti naują stebėsenos misiją, kurioje dalyvaus patruliniai laivai ir orlaiviai. Misijos tikslas – užkirsti kelią bet kokiems bandymams pulti Baltijos jūros dugne esančią infrastruktūrą.
Danijos karinio jūrų laivyno kapitonas ir NATO svarbiausios povandeninės infrastruktūros saugumo centro vadas Nielsas Markussenas perspėjo, kad kiekvienam sabotažo aktui kelią užkirsti nėra įmanoma.
„Po laivą kas vamzdyno ar kabelio jūrmylę juk nedislokuosi – tai neįmanoma užduotis“, – duodamas interviu naujienų agentūrai AFP kalbėjo N. Markussenas.
„Pasaulyje yra maždaug 50 000 didelių laivų, galinčių nuleisti inkarą ir vilkti jį per infrastruktūrą.“
N. Markusseno teigimu, nors misija Baltijos jūroje ir nesugebės užkirsti kelio visiems incidentams, ji padės „atkreipti į juos daugiau dėmesio, padės vykdyti stebėseną ir susidaryti geresnį vaizdą, kas ten veikia“.
„Ji turės atgrasantį poveikį.“
„Rimtas susirūpinimas“
Nuo to laiko, kai 2022 m. vasarį Rusija užpuolė Ukrainą, įtampa ėmė kilti ir Baltijos jūros regione.
2023 m. spalį teko uždaryti Suomiją su Estiją jungiantį dujotiekį, kurį apgadino krovininio kinų laivo inkaras.
Praėjusių metų lapkričio 17–18 dienomis buvo nutraukti du Švedijos vandenyse esantys ryšio kabeliai.
O dar po kelių savaičių, gruodžio 25 d., buvo pažeistas elektros kabelis „Estlink 2“ ir dar keturi tarp Suomijos ir Estijos nutiesti telekomunikacijų kabeliai.
Tyrėjai įtaria, kad kabelius apgadino po Kuko salos vėliava plaukusio tanklaivio „Eagle S“ inkaras – manoma, kad šis tanklaivis priklauso vadinamajai „šešėlinei flotilei“, naudojamai rusiškai naftai gabenti.
Šiuo metu vyksta minėtųjų incidentų tyrimas, tačiau NATO teigia, kad tokia jų gausa kelia „rimtą susirūpinimą“, o įtarimai dėl jų krenta ant Maskvos.
Povandeninės infrastruktūros apsauga dažnai laikoma ją eksploatuojančių privačių bendrovių arba atskirų šalių pareiga.
Tačiau N. Markussenas pasakė, kad NATO narės vis intensyviau koordinuoja savo veiksmus ir sparčiai didina bendradarbiavimo apimtis, mėgindamos apsaugoti savo gyvybiškai svarbias energetikos ir komunikacijų jungtis.
Be to, NATO šalys vis dažniau naudojasi tokiomis technologijomis, kaip dirbtinis intelektas ir povandeniniai dronai šiai grėsmei įveikti, paaiškino jis.
Tačiau vienas iš pagrindinių dalykų yra tiksliai išsiaiškinti, kur gi yra įrengta povandeninė NATO šalių infrastruktūra, mat atskiros šalys ir bendrovės neretai vengia pasidalinti informacija apie strateginių savo objektų išdėstymo vietas.
„Mes turime suprasti mūsų infrastruktūros sistemos visumą – kas ją sudaro ir kokias funkcijas ji atlieka“, – pasakė N. Markussenas.
