Įraše socialiniame tinkle „Facebook“ pulkas, priklausantis Ukrainos bepiločių sistemų pajėgoms, teigė, kad atakomis siekta „sumažinti priešo strateginius aviacijos pajėgumus“ ir buvo smogta į aviacinio kuro talpyklas, kuriomis aprūpinami Rusijos tolimojo nuotolio bombonešiai.
„Darome viską, kad Engelso ugniagesių komandos, kurios ką tik užgesino liepsnas po ankstesnio išpuolio, neliktų be darbo dėl vis sunkėjančios ekonominės padėties Rusijoje,“ – teigė jis.
Antradienį Rusijos vietos valdžios institucijos pranešė, kad po ankstesnio išpuolio sausio 8 d. naktį, kurio taikinys buvo „Kristal“ gamykla, naudojama Engelso mieste, esančiame Rusijos Saratovo srityje, buvo apgadintas pramoninis objektas.
Daugiau informacijos apie tai, kam buvo smogta sausio 14 d., jie neskelbė, tačiau 14-asis bepiločių orlaivių pulkas vėliau teigė, kad „smogė (Engelso oro bazės) infrastruktūrai“. Jis nenurodė, kokio tipo ginklas buvo panaudotas per ataką.
Vėliau antradienį šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU) laikraščiui „The Kyiv Independent“ sakė, kad per šią ataką smogta oro bazėje esantiems amunicijos sandėliams, kuriuose laikomos sparnuotosios raketos ir sparnuotosios bombos.
SBU šaltinis pridūrė, kad tai buvo platesnės operacijos, per kurią naktį buvo atakuoti keli objektai visoje Rusijoje, įskaitant Aleksinskio chemijos gamyklą Tulos srityje, Saratovo naftos perdirbimo gamyklą ir Briansko chemijos gamyklą, dalis. Šie teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.
Remiantis vietiniais pranešimais iš Rusijos „Telegram“ kanalų, rajone girdėjosi keli sprogimai.
Saratovo srityje, daugiau kaip 750 km nuo Ukrainos sienos, esančioje Engelso aviacijos bazėje, dar žinomoje kaip „Engels-2“, įsikūręs 184-asis sunkiosios bombonešių aviacijos pulkas ir 121-asis gvardijos sunkiosios bombonešių aviacijos pulkas. Ji buvo pastatyta 1952 m. ir naudojama nuo 1954 m.
Engelse yra trijų tipų Rusijos strateginių bombonešių – „Tupolev Tu-95“, „Tupolev Tu-22“ ir „Tupolev Tu-160“, kurie nuolat naudojami raketoms į Ukrainos miestus paleisti.
Tu-95 yra senesnis iš šių trijų lėktuvų, sovietinių laikų lėktuvas, kuris pirmą kartą skrido 1952 m. Iš pradžių jis buvo naudojamas branduolinėms bomboms gabenti, bet vėliau buvo pritaikytas sparnuotosioms raketoms leisti.
Kiekvienas orlaivis gali nešti 16 sparnuotųjų raketų – Kh-55/Kh-555 arba naujesnes Kh-101 ir Kh-102 iš oro paleidžiamas sparnuotąsias raketas.
Jame įrengti turbosraigtiniai, o ne reaktyviniai varikliai, nes Šaltojo karo metais dėl didesnio jų efektyvumo lėktuvas galėjo skristi iki pat Jungtinių Valstijų be degalų papildymo.
Tu-22 gabena raketas Kh-22, kurios kelia ypatingų problemų Ukrainai. Jos yra viršgarsinės ir skrenda maždaug 4 000 km per valandą greičiu. Šiuo metu šią raketą galima numušti tik JAV gaminama oro gynybos sistema „Patriot“ ir galbūt bendra Italijos ir Prancūzijos sistema SAMP-T.
Tu-160 yra modernesnis Rusijos strateginis bombonešis, pradėtas naudoti 1987 m. Iki šių dienų jis tebėra didžiausias operatyvinis bombonešis pasaulyje.
Jis gali nešti 12 raketų Kh-55 ir iki 24 raketų Kh-15.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos buvo įkurtos siekiant pagerinti Ukrainos darbą su bepiločiais orlaiviais, suformuoti specialius bepiločių orlaivių padalinius ir pagerinti bepiločių orlaivių gamybą, mokymą ir inovacijas.
Buvo sukurti įvairūs oro, jūrų ir antžeminiai bepiločiai orlaiviai, kurie dažnai sėkmingai naudojami žvalgybai, kovai ir kitoms užduotims vykdyti per visą visavertę kovą su Rusija
Ukrainos kariuomenė pasirodė esanti bepiločių orlaivių technologijų pradininkė, naudojanti naujoviškus būdus, kad pakenktų Rusijos materialiniam ir kiekybiniam pranašumui.
Bepiločiai orlaiviai buvo naudojami taranuoti Rusijos sraigtasparniams arba numesti išlydyto metalo ant antžeminių pozicijų, o jūrų bepiločiai orlaiviai buvo pagrindinis komponentas pakertant Rusijos dominavimą Juodojoje jūroje.
Savo ruožtu Rusija taip pat plačiai panaudojo dronų pajėgumus per plataus masto invaziją – tiek mūšio lauke, tiek puldinėdama Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.
