„Mano nuomone, jie yra geriausi ir tiksliausi“, – portalui „Deutsche Welle“ sakė ukrainiečių artileristas Bohdanas Nahajus. Jis kalbėjo apie „Panzerhaubitze 2000“ (PZH 2000) – jo brigadai tiekiamas vokiškas savaeiges šarvuotas haubicas, kurios padeda Ukrainai kovoti su Rusijos agresija. Tačiau divizijos vadas pripažįsta, kad yra problema: haubicos naudojamos taip intensyviai, kad jos linkusios gesti.
Dažniausiai pasitaikančios problemos yra programinės įrangos gedimai ir valdymo sistemų bei patrankų vamzdžių perkaitimas. Kartais, pasak B. Nahajaus, dėl to gali neveikti net du trečdaliai vokiškų haubicų. Net remontas, kurį Ukrainos technikai galėtų atlikti vietoje, pavyzdžiui, pakeisti ginklų vamzdžius, vėluoja, nes jie neturi dalių.
„Kiek laiko užtruks remontas, priklauso nuo keičiamų dalių: tai gali trukti nuo dviejų iki šešių mėnesių“, – sakė B. Nahajus.
Bendrosios įmonės ir atstovybės
Vokietijos politikai gerai supranta problemas, susijusias su remonto darbais. Rugsėjį neoliberalių laisvųjų demokratų frakcijos narys Marcusas Faberis, pirmininkaujantis Bundestago gynybos komitetui, laikraščiui „Bild“ teigė: „Absurdiška, kad šiuo metu daugiau ginklų sistemų nebenaudojama dėl atsarginių dalių trūkumo nei dėl priešo apšaudymo“.
Problema dar neišspręsta, tačiau bent jau dabar pastebimi tam tikri patobulinimai. Pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos ginkluotės grupė KNDS, gaminanti haubicas, spalio pradžioje Kyjive atidarė dukterinę įmonę ir biurą. Tai pagerins koordinavimą su Ukrainos valdžios institucijomis ir dirbtuvėmis.
Pranešime spaudai bendrovė teigė: „Įsteigus KNDS Ukraina, Ukrainos pramonė galės atlikti KNDS sistemų, tokių kaip „Leopard 1“ ir „Leopard 2“, CAESAR, AMX10 RC, „Panzerhaubitze 2000“ ir „Flakpanzer Gepard“, techninę priežiūrą ir remontą“.
KNDS teigia, kad bendradarbiaudama su Ukrainos pramone gamins 155 milimetrų artilerijos šaudmenis Ukrainoje ir atsargines dalis pagal naujausias technologijas.
Ukrainos gynybos ministerija DW patvirtino, kad „tai leis optimizuoti reikiamų komponentų tiekimą ir gamybą“. Ministerijos pareigūnai įsitikinę, kad bendrų įmonių ir gamintojų atstovų Ukrainoje steigimas padės paspartinti ES įrangos remontą.
Vidaus šaltiniai praneša, kad haubicų, tankų ir kitos sunkiosios technikos remontui reikalinga įranga į Ukrainą jau pradėta gabenti iš Vokietijos ir Prancūzijos.
Leidimas atlikti remonto darbus Ukrainoje
Vokietijos vyriausybė teigia, kad Ukrainoje surinkus sugadintą medžiagą, turimas atsargines dalis, specialius įrankius ir profesionalų personalą, ateityje bus galima nedelsiant suremontuoti sudėtingus transporto priemonių pažeidimus.
„Be to, mes ir toliau stengiamės aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas reikiamomis medžiagomis, skirtomis savarankiškam gedimų nustatymui ir techninei priežiūrai. Kalbant apie pramonę, nuolat ieškome naujų gamybos metodų, galimo bendradarbiavimo ir įgyvendinamų techninių sprendimų atsarginių dalių problemai sušvelninti“, – DW sakė Vokietijos gynybos ministerija.
Pareigūnai teigia, kad Vokietijos vyriausybė deda daug pastangų, kad jos tiekiamos ginklų sistemos būtų tinkamai palaikomos. Ministerija nurodo, kad šiuo tikslu Ukrainos personalui rengiami techninės priežiūros mokymai, Kyjivas taip pat gauna daugialypės terpės techninę paramą ir techninę dokumentaciją.
Skubiai reikalingi ginklų vamzdžiai
Karas atskleidė daugybę ES gynybos pramonės trūkumų. Greitai susidėvinčių ginklų vamzdžių problema dar labiau paaštrėjo dėl netinkamo ES standartizavimo. Vokietijos gynybos bendrovė „Rheinmetall“, gaminanti PZH 2000 ginklų vamzdžius, tvirtina, kad daro viską, ką gali, kad paremtų Ukrainą atsarginėmis dalimis ir remontu.
„Rheinmetall“ šiuo tikslu Ukrainoje įsteigė savo remonto įmonę.
Mes jau gerokai padidinome savo vamzdžių gamybos pajėgumus, kad patenkintume paklausą“, – DW sakė Vokietijos bendrovė.
Karinės įrangos remontą taip pat lėtina biurokratija. Vokietijoje kiekvienai atsarginei daliai reikia gauti atskirą ginkluotės eksporto licenciją. Pasak gynybos bendrovės atstovo, tai gali užtrukti kelis mėnesius. Jis sako, kad gamintojai norėtų, jog būtų sukurta „karinė Šengeno erdvė“, kaip neseniai pasiūlė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Ginklų transportavimo supaprastinimas
Siekiama suderinti ES šalių teisės aktus, kad prireikus Europos Sąjungoje būtų galima taikyti supaprastintą patvirtinimo procesą, kuris pagreitintų ginklų gabenimą iš vienos valstybės narės į kitą be dabartinės formos eksporto licencijų.
Šaltinis iš vienos Vokietijos gynybos kompanijos DW sakė, kad būtų svarbu, jog Ukraina dalyvautų šiame procese.
Kol nėra „karinės Šengeno erdvės“, ES karinė įranga, kuri turi būti remontuojama Europos Sąjungoje, mėnesių mėnesiais lieka nenaudojama.
Kadangi Ukraina nėra ES narė, problemos prasideda nuo muitinio įforminimo pasienyje, kai įranga išvežama iš šalies, pavyzdžiui, sugadintos haubicos PZH 2000 siunčiamos remontuoti į Slovakiją.
„Kai jos ten atkeliauja, jų remontas užtrunka metus, o gal net ilgiau“, – sako artileristas Bohdanas Nahajus. Jis skundžiasi, kad artilerijos sistemų trūkumą didina ilgai trunkantis remontas, o tai sukelia didelių problemų Ukrainos kariuomenei mūšio lauke.
Pokalbiai su Ukrainos kariais rodo, kad visus vakarietiškus ginklus remontuoti yra problematiška. Todėl Ukrainos technikai taip pat imasi iniciatyvos ir patys bando ieškoti originalias dalis atitinkančių atsarginių dalių. Tačiau to neįmanoma padaryti su aukštųjų technologijų komponentais.
„2022 m. pradžioje dar turėjome partnerių pagamintų atsarginių dalių, tačiau vėliau prasidėjo problemos, – sako vienas 17-osios Ukrainos tankų brigados technikas. – Nuo to laiko Ukrainos įmonėse radome specialistų, kurie gali patys atgaminti kai kurias dalis.“
Donecko srityje kovojančio dalinio mechanikas Viktoras (red. past. vardas pakeistas) DW pasakojo, kad jis taip pat pats gamina atsargines dalis. Įrengti dirbtuves netoli fronto linijos jam padėjo savanoriai.
„Per daugiau nei dvejus metus išsiunčiau remontuoti 16 amerikietiškų minosvaidžių. Tik du grįžo suremontuoti, – sako Viktoras. – Todėl dabar darome viską, kad patys sau padėtume, kaip tik galime“.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
