Ji sakė, kad naujoji povandeninių kabelių apsaugos misija gerokai sustiprins bendrą Baltijos jūros saugumą. Pasak E. Silinos, „kiekviena šalis prisidės savo technologijomis“, artimiausiu metu paaiškės, kiek ir kokių įrankių bus pasitelkta.
NATO nusprendė pradėti stebėjimą Baltijos jūroje po virtinės incidentų pastaraisiais mėnesiais. Antradienį Helsinkyje vykusiame NATO narių prie Baltijos jūros susitikime Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad per misiją „Baltic Sentry“ („Baltijos sargyba“) bus panaudoti „įvairūs ištekliai, įskaitant fregatas ir jūrų patrulinius orlaivius, bus dislokuoti karinio jūrų laivyno dronai, tai sustiprins stebėjimą ir atgrasymą“.
NATO narių Vokietijos, Danijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir Estijos valstybių ir vyriausybių vadovai antradienį Helsinkyje aptarė saugumo padėtį Baltijos jūros regione ir ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsaugą. M. Rutte sakė, kad daugiau nei 95 proc. interneto srauto užtikrinama povandeniniais kabeliais, 1,3 mln. kilometrų ilgio kabeliai garantuoja kasdienes finansines maždaug 10 trln. JAV dolerių operacijas.
„Visame Aljanse matome kampanijos destabilizuoti mūsų visuomenę per kibernetines atakas, pasikėsinimus nužudyti ir sabotažą elementus“, – sakė M. Rutte. Pasak jo, NATO priešai turi žinoti, kad Aljansas nesitaikstys su atakomis prieš jo svarbiausią infrastruktūrą. „Padarysime viską, kas mūsų galioje, ir duosime atsaką (...) imsimės kitų veiksmų garantuoti, kad tai nepasikartotų“, – sakė jis.
