Pagrindinis viršūnių susitikimo tikslas – rasti būdų, kaip geriau apsaugoti svarbiausią infrastruktūrą Baltijos jūroje ir atremti vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno grėsmę. Ją kelia laivai, kuriais Rusija veža naftą, siekdama apeiti sankcijas, įvestas dėl invazijos į Ukrainą.
Susitikimo šeimininkai yra Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas ir Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas. Taip pat tikimasi, kad dalyvaus NATO šalių Baltijos jūros regione – Danijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos – lyderiai.
Iš Briuselio atvyksta NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Europos Komisijai atstovauja viceprezidentė Henna Virkkunen. Rusija, vienintelė NATO nepriklausanti Baltijos jūros šalis, nedalyvauja.
Šis viršūnių susitikimas yra NATO šalių atsakas į neseniai įvykusius incidentus, kai Baltijos jūroje tyčia buvo nutraukti keli kabeliai, įskaitant Helsinkį ir šiaurinį Vokietijos miestą Rostoką jungiantys šviesolaidžio kabeliai. Per vieną šių incidentų buvo pažeistas elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos, įtariama, kad žalą inkaru padarė naftos tanklaivis „Eagle S“. Laivas plaukiojo su Kuko salų vėliava, tačiau Europos Sąjunga mano, kad jis priklauso Rusijos šešėliniam laivynui.
O. Scholzas: Vokietijos karinis jūrų laivynas prisidės prie išplėstos NATO misijos Baltijos jūroje
Vokietijos karinės jūrų pajėgos skirs laivų infrastruktūrai Baltijos jūroje ginti, tvyrant nerimui dėl vadinamojo Rusijos „šešėlinio“ tanklaivių laivyno ir neseniai įvykusių kabelių sugadinimo atvejų, antradienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Helsinkyje vykstančiame susitikime dėl Baltijos jūros saugumo dalyvaujantis O. Scholzas sakė, kad Vokietija yra pasirengusi prisiimti atsakomybę „savo ištekliais“ didėjančios grėsmės akivaizdoje.
„Žinoma, tai reiškia, kad mes taip pat užtikrinsime saugumą Baltijos jūroje Vokietijos laivais“, – sakė jis.
Rusijos „šešėliniu laivynu“ vadinami tanklaiviai ir kiti krovininiai laivai, dažnai pasenę, prastos būklės ir neskaidrių nuosavybės struktūrų, juos Rusija naudoja naftos ir kitų prekių eksportui, nepaisydama dėl invazijos į Ukrainą įvestų sankcijų.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija skaičiuoja, kad tam „šešėliniam laivynui“ priklauso 79 laivai.
NATO ketina gerokai išplėsti savo buvimą Baltijos jūroje ir pradeda stebėjimo misiją. Dvi naujosios NATO narės – Suomija ir Švedija – jau paskelbė, kad dalyvaus su savo laivais.
Remiantis dpa gauta informacija, NATO misijoje iš viso dalyvaus apie 10 karinių laivų. Estija jau turi karinį laivą, patruliuojantį Suomijos įlankoje.
Helsinkyje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime aštuonios NATO šalys šalia Baltijos jūros – Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija – siekia koordinuoti atsaką į, kaip įtariama, tyčinius infrastruktūros pažeidimus jūroje.
O. Scholzas kalbėjo apie šiuos incidentus kaip apie „labai rimtą dalyką“.
