„Trumpiausias karas pasaulyje“: kaip atrodytų JAV invazija į Grenlandiją

1951 m. Jungtinės Valstijos pasirašė susitarimą su Danija, kuriuo įsipareigojo saugoti 57 tūkst. gyventojų turinčią salą nuo užpuolimo. Prabėgus 74 metams, grėsmė salai kyla iš pačios Amerikos.

D. Trumpas, kuris taip pat iškėlė idėją prisijungti Kanadą ir Panamos kanalą, jau ne pirmą kartą nusuka akis į Grenlandiją – strategiškai svarbią salą, kurioje gausu naudingųjų iškasenų ir naftos.

Nors nekyla abejonių, kuri šalis laimėtų karinę kovą, Danija galėtų turėti daugiau šansų, jei kreiptųsi į teisininkus.

Kopenhaga galėtų išsiaiškinti, ar ES privalo ginti Grenlandiją ir ar ji galėtų remtis NATO bendros gynybos nuostatomis prieš JAV puolimą.

JAV gynybos biudžetas yra didžiausias pasaulyje – praėjusiais metais jis siekė 948 mlrd. dolerių. Šalies ginkluotosiose pajėgose tarnauja 1,3 mln. karių, kurių nedidelė dalis šiuo metu dislokuota Grenlandijoje.

Savo ruožtu Danija pernai kariuomenei išleido 9,9 mlrd. dolerių, turi tik 17 tūkst. karių, o didžioji dalis jos sunkiosios sausumos karinės technikos buvo padovanota Ukrainai.

Portalo „Politico“ kalbintas Danijos tarptautinių studijų instituto vyresnysis tyrėjas Ulrikas Pramas Gadas aiškino, kad jei D. Trumpas iš tiesų įgyvendintų savo grasinimą jėga aneksuoti Grenlandiją, tai būtų trumpiausias karas pasaulyje – saloje nėra jokių gynybinių pajėgumų.

Jis pridūrė, kad kurie Danijos pakrančių apsaugos laivai dažnai plaukioja pietryčių Grenlandijoje, tačiau šalies spauda pranešė, kad programinė įranga, reikalinga šaudyti į taikinius, taip ir nebuvo nupirkta ir įdiegta.

U. P. Gadas liko suglumintas D. Trumpo ketinimų: „Ar tai bravūra? Ar tai grasinimų diplomatija tarp sąjungininkų? Iš tikrųjų nežinome, bet tai bus Vašingtono veikimo būdas ateinančius ketverius metus“.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas ir JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas iš pradžių atmetė D. Trumpo komentarus.

Tačiau ketvirtadienį Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen surengė susitikimą su partijų lyderiais, kad aptartų šį klausimą, o L. K. Rasmussenas atsisakė savo pirminės nerūpestingos reakcijos.

„Mes į tai žiūrime labai rimtai, tačiau neturime ambicijų eskaluoti žodžių karo su prezidentu, kuris yra pakeliui į Baltuosius rūmus“, – sakė jis.

Pagal 1951 m. susitarimą JAV prisiėmė teisinį įsipareigojimą ginti Grenlandiją nuo bet kokio užpuolimo, atsižvelgiant į tai, kad Danijos ginkluotosios pajėgos nesugebėtų be pagalbos atremti jokio didžiosios valstybės puolimą.

„Danija puikiai suprato, kad pati viena negali apginti Grenlandijos nuo jokio puolimo“, – „Politico“ sakė Kopenhagos universiteto Karinių studijų centro vyresnysis tyrėjas Kristianas Soby Kristensenas.

„Jei D. Trumpas vis dėlto bandytų jėga užgrobti teritoriją, kyla klausimas – su kuo kovotų amerikiečiai? Su savo pačių kariuomene? Jie jau ten yra“, – pridūrė jis.

Pasibaigus Šaltajam karui JAV gerokai sumažino savo karinį buvimą saloje, tačiau Grenlandijos šiaurės vakaruose esančioje Pitufiko kosminėje bazėje tebėra ankstyvojo perspėjimo radiolokacinė stotis.

Tai pagrindinis objektas, galintis pastebėti lėktuvus ir balistines raketas, įskaitant galimas Maskvos paleistas branduolines galvutes.

Tuo tarpu Danijos ginkluotosios pajėgos nėra nei aprūpintos, nei apmokytos pasipriešinti JAV invazijai.

Pasak K. S. Kristenseno, jos rūpinasi įprastine taikos meto karine veikla ir Grenlandijos vandenyse reguliariai dislokuoja jūrų patruliavimo lėktuvus ir laivus.

Praėjusių metų gruodį Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas paskelbė apie naują „dviženklės milijardų kronų sumos“ gynybos išlaidų paketą, skirtą įsigyti dviem tolimojo nuotolio bepiločiams lėktuvams ir dviem inspekciniams laivams.

Iš šių pinigų taip pat turėjo būti finansuojamas papildomo personalo įdarbinimas Danijos Arkties vadavietėje, esančioje Grenlandijos sostinėje Niuke.

Taip pat buvo planuojamas Kangerlussuako oro uosto atnaujinimas, siekiant jį pritaikyti naikintuvams F-35.

Pasak Danijos karališkojo gynybos koledžo docento Marco Jacobseno, šį paketą paskatino JAV reikalavimai, įskaitant D. Trumpo reikalavimus per jo pirmąją kadenciją.

„Tai buvo JAV strategijos dalis, kuria siekta priversti Daniją daugiau savo karinio biudžeto lėšų skirti Grenlandijos stebėjimui“, – apie D. Trumpo užmojį nusipirkti Grenlandiją pirmosios respublikono kadencijos metu kalbėjo jis.

Nors Danijos ginkluotosios pajėgos yra daug mažesnės nei JAV, šalis nuo karo Ukrainoje pradžios labai rimtai atsižvelgė į būtinybę stiprinti gynybą.

Pernai Danija kariuomenei išleido 2,37 proc. savo BVP – daugiau nei NATO nustatytas 2 proc. tikslas – ir planuoja toliau didinti išlaidas.

Danijos karinės oro pajėgos keičia savo F-16 lėktuvų parką moderniais JAV gaminamais F-35 naikintuvais ir šiuo metu siekia įsigyti oro gynybos sistemų.

Tačiau Danija taip pat gerokai sumažino savo ginkluotės atsargas. Šalis Ukrainai atidavė artilerijos sistemas ir tankus, argumentuodama, kad, skirtingai nei ukrainiečiai, danai nesusiduria su tiesiogine priešiškos imperialistinės jėgos grėsme.

Nepriklausomai nuo to, dovanota karinė įranga būtų mažai naudinga ginant Grenlandiją nuo JAV invazijos.

„Vienintelis būdas ten veikti – ore arba jūroje. Sausumos karas Grenlandijoje turi labai mažai prasmės“, – sakė K. S. Kristensenas.

Jei Kopenhaga priešintųsi remdamasi taisyklėmis ir įstatymais, ji galėtų prašyti ES pagalbos.

Trečiadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas teigė, kad Europos Sąjunga neleis užgrobti žemės, tačiau neaišku, ar Kopenhaga iš tikrųjų galėtų kreiptis į ES karinės pagalbos.

JAV invazijos į Grenlandiją atveju, kuris ekspertų nuomone išlieka tik „labai teorinis“, būtų taikoma Sutarties 42 straipsnio 7 dalyje numatyta ES savitarpio pagalbos sąlyga, šią savaitę sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

Tačiau, Briuselio valdymo mokyklos Saugumo, diplomatijos ir strategijos centro ekspertas Danielis Fiotas įvertino, kad išlyga „dabartine savo forma yra beprasmė, nes už jos nėra jokios realios karinės jėgos“.

Taip pat neaišku, ar Danija, kuri kartu su JAV yra viena iš NATO steigėjų, galėtų remtis 5-uoju straipsniu – Aljanso savitarpio pagalbos sąlyga – prieš kitą sąjungininkę.

„Iš esmės NATO narė aneksuotų kitos NATO narės teritoriją. Taigi tai būtų gana nežinoma situacija. Kai apie tai pagalvoji, visa ši situacija kelia daug klausimų“, – „Politco“ teigė Europos užsienio santykių tarybos vyresnioji politikos bendradarbė Agathe Demarais