Ginklų kontrolės sutartys žlunga, branduolinės valstybės stiprina savo arsenalus, o ginklų platinimo pavojus didėja. Vis dažniau diskutuojama apie taktinių branduolinių ginklų naudojimą siekiant įgyti pranašumą mūšio lauke.
Kelias į branduolinio karo baimės sugrąžinimą prasidėjo 1945 m., kai Naujojoje Meksikoje, Trinity bandymų poligone, įvyko pirmasis branduolinis sprogimas.
1963 m. JAV prezidentas Johnas F. Kennedy Šaltojo karo metu išreiškė nuogąstavimus dėl ateities, kai branduoliniai ginklai bus dešimčių šalių rankose. Jis tai pavadino „didžiausiu įmanomu pavojumi“.
Dešimtmečius ginklų kontrolės sutartys, techninės kliūtys ir garantuoto abipusio sunaikinimo principas neleido kurti blogiausių scenarijų.
Susitarimų nykimas
Pasaulinės branduolinių ginklų atsargos pasiekė aukščiausią lygį devintojo dešimtmečio viduryje, tačiau nuo to laiko palaipsniui mažėja. 1991 m. JAV ir Sovietų Sąjunga sudarė pirmąją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START).
Tačiau dabar kyla grėsmė svarbiems Rusijos ir JAV susitarimams. Sutartis dėl vidutinio ir mažesnio nuotolio raketų likvidavimo buvo atšaukta, o kitų metų pradžioje baigiasi dislokuotų kovinių galvučių skaičiaus ribojimo sutartis.
Vašingtonas vis dažniau kalba apie būtinybę plėsti branduolinius pajėgumus, kad būtų galima atremti didėjančią Rusijos ir Kinijos grėsmę, kuri gali sukelti naujas ginklavimosi varžybas.
Apskaičiuota, kad Kinija planuoja iki 2035 m. patrigubinti savo branduolinių ginklų atsargas. Jos arsenale jau yra apie 600 tarpžemyninių raketų, galinčių pasiekti JAV teritoriją. Tačiau Pekinas atmeta pasiūlymus derėtis su Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinių pajėgų ribojimo.
Taktinių grėsmių didėjimas
Nors JAV ir Rusija mažina strateginių branduolinių ginklų atsargas, taktiniai branduoliniai ginklai kelia susirūpinimą. Dėl mažesnio galingumo ir mažesnio nuotolio juos galima naudoti įprastiniuose kariniuose konfliktuose.
Maskva ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti šiuos ginklus Ukrainoje. Lapkritį Rusija netgi atnaujino savo doktriną, išplėsdama jų panaudojimo pagrindus.
Pastangos apriboti branduolinių ginklų platinimą, įtvirtintos 1970 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje (NPT), patiria spaudimą. Nepaisant to, kad ją pasirašė 191 valstybė, trys branduolinį ginklą turinčios šalys taip ir neprisijungė prie šios sutarties, o Šiaurės Korėja 2003 m. iš jos pasitraukė.
Iranas, kuris yra NPT šalis, vis dar yra per kelis mėnesius nuo branduolinio ginklo sukūrimo. Saudo Arabija jau pareiškė, kad jei Iranui tai pavyks, ji paseks šiuo pavyzdžiu.
Branduolinės grėsmės
Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Dovas Zakheimas mano, kad JAV prezidento Joe Bideno sprendimas suteikti Ukrainai leidimą naudoti vakarietiškas raketas Rusijos teritorijoje gali reikšti, kad baigiantis kadencijai jis nusprendė nebetylėti dėl baimės, kad Rusijos branduolinė grėsmė taip ir neišsipildys.
Parengta pagal „Unian“ inf.
