Iš britų pulkininko – įspėjimas dėl Ukrainos paliaubų: gali pakartoti Pirmojo pasaulinio karo scenarijų

2025 m. sausio 8 d. 13:41
Lrytas.lt
„The Telegraph“ publikacijoje buvęs britų kariuomenės karininkas pulkininkas Timas Collinsas rašo, kad dėl paliaubų Ukrainoje gali pasikartoti Pirmojo pasaulinio karo scenarijus.
Daugiau nuotraukų (5)
Po mažiau nei dviejų savaičių Donaldas Trumpas bus prisaikdintas 47-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu. Pasaulis nekantriai laukia, kokie bus pirmieji jo veiksmai, ir daugelis jo pažadus nutraukti karą Ukrainoje laiko didele intriga.
Rusija ir Ukraina yra išsekusios nuo beveik trejus metus trukusio konflikto. Žaibišką karą planavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susidūrė su netikėtu pasipriešinimu, kuris užsitęsė metų metus.
Ukrainai, nepaisant didvyriško pasipriešinimo, trūksta darbo jėgos. Vis dėlto daugelis mano, kad taika, net ir laikina, gali būti naudinga. Tačiau kokia kaina?
Istorinės paralelės
1905 m. Rusija pasirašė Portsmuto sutartį, kuria užbaigė karą su Japonija. Rusijos laivynas patyrė triuškinamų pralaimėjimų, o šalis buvo priversta modernizuoti savo kariuomenę. Šis reformų laikotarpis sukėlė Vokietijai baimę, kad iki 1916 m. Rusijos kariuomenė bus nenugalima, ir pastūmėjo ją į 1914 m. kilusį karą.
Taika leis V. Putinui išlikti poste ir pasiekti tam tikrą pergalę, pažymi T. Collinsas. Šį laiką jis gali išnaudoti savo pajėgoms reorganizuoti, kariuomenei modernizuoti ir pasimokyti iš pralaimėjimų. Kaip carinė Rusija darė po pralaimėjimų nuo Japonijos, V. Putinas gali planuoti naujus smūgius, kai jo kariuomenė bus pasiruošusi.
Ukraina, kaip ir Vokietija 1914 m., gali nuspręsti, kad geriau smogti prieš Rusijai atgaunant galią.
V. Putinas jau išmoko Vakarų silpnybių pamokas. Jis įžvelgia socialinį pažeidžiamumą, kurį lemia vidiniai konfliktai, pavyzdžiui, judėjimas „Black Lives Matter“ arba įtampa, susijusi su imigracija. Pagal tokį scenarijų jis gali įsivaizduoti, kad susiskaldžiusios ir demoralizuotos Vakarų visuomenės gali tapti lengvu informacinių ir kibernetinių atakų grobiu.
Teoriškai Europoje yra daug milijonų kovinio amžiaus jaunuolių, tačiau pernelyg daug jų nelaiko savęs potencialiais kariais, o tai gali susilpninti Europos gebėjimą apsiginti nuo galimos agresijos, pažymi T. Collinsas.
V. Putinas tikriausiai siektų atkurti senąsias Sovietų Sąjungos sienas, kurdamas satelitines valstybes Vakarų Europoje ir stiprindamas savo įtaką pasaulyje.
Karo Ukrainoje pamokos
Karas Ukrainoje pakeitė kovos veiksmų taisykles. Naujos technologijos, tokios kaip dronai, hipergarsinės raketos, tikslieji ginklai ir kibernetinis karas, tapo lemiamos.
Tas, kas sugebės dominuoti išteklių, pramonės ir socialinėje srityse, galės sukurti technologinį pranašumą turinčią įrangą ir laimėti mūšio lauke. Tačiau net ir pažangiausi ginklai nepakeičia noro kovoti ir laimėti.
Ukrainiečiai tikriausiai nesitiki ilgalaikės taikos, kuri gali būti pasiekta, pavyzdžiui, sąlygine „Mar-a-Lago sutartimi“. Jie ruošis kitam karo raundui. Klausimas tik, kaip jam ruošis Vakarai.
Parengta pagal „Unian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.