Naujieji metai teikia daugiau vilčių Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nei V. Putinui, vertina apžvalgininkas – pastarasis gal ir buvo puikus šnipas, bet dabar atsiskleidžia kaip siaubingas karo vadas.
Mat jis pamiršo, o gal net nežino, kariavimo principų, ypač to, kuris sako, kad reikia stiprinti sėkmę, o ne nesėkmę. Kadangi jo trijų savaičių specialioji karinė operacija artėja prie ketvirtųjų metų, atrodo labai tikėtina, kad kitais metais V. Zelenskis vis dar bus valdžioje, o geriausia V. Putino viltis gali būti vila Šiaurės Korėjoje arba akmenų skaldymas Urale, rašo H. de Bretton-Gordonas. Rusijos istorijoje žlugusių diktatorių paveikslas nėra rožėmis klotas.
Abiejose konflikto pusėse statymai didėja. V. Putinas buvo pažemintas Sirijoje ir pažemintas Maskvoje, kai sostinėje buvo nužudytas svarbus jo generolas ir sąjungininkas Igoris Kirilovas. Per kasmetinę kalėdinę klausimų ir atsakymų sesiją per nacionalinę ir tarptautinę televiziją jis melavo sukandęs dantis, bandydamas atrodyti lyg gulbė virš vandens, bet visi žino, kad jis įnirtingai muistosi po vandeniu, rašoma publikacijoje.
V. Putinas tvirtino, kad iki Kalėdų atgaus šventą Rusijos žemę Kurske, kurią praėjusią vasarą įspūdingai užėmė Ukrainos pajėgos, tačiau tai atrodo kaip dar vienas psichologinis smūgis jo diktatūrai, Ukrainai šiame regione pradėjus naują puolimą. Kurskas gali tapti V. Putino pabaigos pradžia 2025 m., kaip ir A. Hitleriui 1943 m., prognozuoja apžvalgininkas.
Atrodo, kad Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis sudavė Rusijos pajėgoms Kurske rimtą smūgį ir gali būti, kad Rusijos 801-oji jūrų pėstininkų brigada taip smarkiai nukentėjo, kad dabar pasitraukė iš Kursko kišenės.
Ukrainos vertinimais, žuvo šimtai šiaurės korėjiečių, atsiųstų brigadai sustiprinti. Ukraina pranešė, kad smogė ir sunaikino svarbų Rusijos vadovavimo ir kontrolės centrą Kursko srityje. Rusijos frontas Kurske atrodo labai susvyravęs, o Ukraina, užuot laikiusis, gali ne tik pasipriešinti, bet ir laimėti. Iš nevilties V. Putinas nusiuntė į regioną vieną iš patikimiausių savo generolų Junus-Beką Jevkurovą, kad išgelbėtų padėtį.
Atrodo, kad Rusija turi daug tinkamų generolų, bet ne karinės technikos, kuri galėtų sutrukdyti naujausiam Ukrainos žygiui.
Tai suteikia Kyjivui didelių vilčių. Gali būti, kad po įvykių Sirijoje, pašalinus jo dešiniąją ranką generolą I. Kirilovą ir Ukrainai nusprendus uždaryti paskutinį maršrutą, kuriuo Rusija gali parduoti dujas Europai per savo teritoriją, V. Putinas bando išgyventi.
Kartu jis žino, kad ištinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vargu ar suteiks jam kokią nors malonę sausio 20 d., kai iš D. Trumpo stovyklos sklinda „nuotaikinga“ muzika, kad V. Putinui teks sutikti su susitarimu, kuris tikriausiai bus palankus Ukrainai, arba būti pasiruošusiam, kad D. Trumpas tvirtai asistos už V. Zelenskio nugaros, vertina H. de Bretton-Gordonas.
Pasak karo apžvalgininko, tai turėtų būti dar vienas psichologinis postūmis Ukrainai ir dar vienas psichologinis smūgis V. Putinui. Matydami, kaip jis pastaruoju metu blaškosi „pokalbyje“ su tauta, galite spręsti, kad jam daromas tikras spaudimas, o žinant, kad tironas Basharas al-Assadas ką tik nukrito iš savo sosto Sirijoje ir glaudžiasi po V. Putino uodega, tai turi būti labai nuginkluojanti patirtis.
V. Putinas žino, kad žlugę Rusijos diktatoriai retai kada atsiima savo „pensijas“, ir, regis, brėžia išeitį. Jo paskutinis gambitas, kuriuo jis siekia išgelbėti Kurską, pastato jį į „šachą“, jei ne į „šachmatą“, priduria ekspertas.
Pasak jo, tai teigiamas dalykas, tačiau labai svarbu, kad Vakarai ir Europos NATO šalys toliau darytų spaudimą ir neleistų jam bet kokiu atveju išsisukti. Ukrainai reikalai klostosi šviesiau, jei išliksime tvirti, daro išvadą H. de Bretton-Gordonas.
Parengta pagal „The Telegraph“ inf.
