Nutekinti planai, parengti 2008–2014 m., siekiant apmokyti karininkus galimam konfliktui Rusijos rytiniame flange, kaip pranešama, ir šiandien tebėra laikomi „svarbiais Rusijos strategijai“.
Dokumentuose nurodyta 160 potencialių taikinių, įskaitant civilinę ir karinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius, tiltus, gamyklas ir karinius objektus NATO sąjungininkėse Japonijoje ir Pietų Korėjoje.
Planuose išsamiai aprašyta, kaip smūgiai į šiuos taikinius galėtų apsaugoti Rusijos rytinį flangą platesnio konflikto metu, sutrikdant „kariuomenės persigrupavimą operatyvinės paskirties rajonuose“.
Planuose nurodyti kariniai taikiniai apima Japonijos ir Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų centrines ir regionines vadavietes, radarų įrenginius, oro bazes ir karinio jūrų laivyno objektus. Civilinės infrastruktūros taikiniai – keliai, tiltai ir geležinkelio tuneliai.
Kiti svarbūs objektai – degalų perdirbimo gamyklos, pramonės objektai, pavyzdžiui, plieno gamyklos ir chemijos fabrikai Busane, Pietų Korėjoje, ir 13 elektrinių, įskaitant branduolinį kompleksą Tokajuje, Japonijoje.
Nors šie planai buvo parengti 2008–2014 m., dabar tiek Rusija, tiek NATO atvirai diskutuoja apie karo galimybę.
Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Andrejus Belousovas, gruodžio 16 d. kalbėdamas Gynybos ministerijos posėdyje, sakė, kad Rusijai reikia pasirengti įvairiems scenarijams, įskaitant „galimą konfliktą su NATO per artimiausią dešimtmetį“.
A. Belousovas apkaltino NATO ruošiantis karui, nurodydamas tokius veiksmus kaip atstovo Kyjive paskyrimas ir parama Ukrainos narystei NATO per 2024 m. liepos mėn. įvyksiantį Aljanso 75-ųjų metinių aukščiausiojo lygio susitikimą.
Atlanto vandenyno pusėje Europos NATO užsienio reikalų ministrai pradėjo diskusijas dėl laipsniško Aljanso gynybos išlaidų tikslo didinimo nuo 2 iki 3 proc. BVP iki 2030 m.
Už didesnį gynybos biudžetą ypač pasisakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, sakydamas: „Jei (Vladimiras) Putinas užpuls, turime būti pajėgūs kariauti“.
