D. Trumpui – garsios ekspertės patarimai: paaiškino, kaip palaužti V. Putiną

2024 m. birželį buvusio prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, į atsargą išėjęs generolas leitenantas Keithas Kelloggas pristatė planą, kurio bendraautorius yra buvęs CŽV analitikas Fredas Fleitzas.

Pasiūlyme buvo siūloma sustabdyti JAV ginklų tiekimą Ukrainai, jei Kyjivas atsisakytų taikos derybų su Maskva, kartu įspėjant Rusiją, kad atsisakius derybų, JAV parama Ukrainai dar labiau padidėtų.

Lapkritį išrinktasis prezidentas D. Trumpas paskyrė K. Kelloggą savo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai. „Karo struktūra išsiplėtė, – viename interviu pastebėjo K. Kelloggas, – ir atėjo metas jį grąžinti atgal į dėžutę.“

Atsakydamas Rusijos oligarchas Konstantinas Malofejevas atmetė šį pasiūlymą, tvirtindamas, kad Maskva pasitiki savo pranašumu. Ši reakcija pabrėžia Rusijos prezidento V. Putino nesuinteresuotumą derybų keliu pasiekti susitarimą, kurio šaknys glūdi jo įsitikinime, kad Rusija laimi.

Maskvos reikalavimai apima Ukrainos neutralumą, okupuotų teritorijų pripažinimą, sankcijų panaikinimą ir Vakarų pripažįstamą Rusijos „įtakos sferą“. Šios sąlygos nepriimtinos Ukrainai, Europos sąjungininkėms ir Vidurio Ramiojo vandenyno regiono partnerėms, tokioms kaip Japonija, kurios baiminasi, kad Rusijos pergalė gali paskatinti Kinijos ambicijas Taivano atžvilgiu. Tokios nuolaidos taip pat pakenktų JAV patikimumui ir lyderystei.

D. Trumpo siekis pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje yra pagirtinas, tačiau tam reikia priversti Rusiją derėtis. Norint tai pasiekti, reikia užimti stiprią poziciją, kurios JAV šiuo metu neturi, teigia A. Polyakova.

D. Trumpo strategijoje turėtų būti taikomas „maksimalaus spaudimo“ metodas, kuris apibrėžė jo pirmosios kadencijos politiką Irano atžvilgiu. Toks požiūris, nukreiptas į Rusijos pažeidžiamumą, gali priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo ir užtikrinti tvarią taiką, įsitikinusi transatlantinių santykių, Europos saugumo, įskaitant Rusiją ir Ukrainą, ekspertė.

D. Trumpo maksimalaus spaudimo kampanija prieš Iraną susilpnino Teheraną ekonomiškai ir kariniu požiūriu, parodydama agresyvių sankcijų ir tarptautinio koordinavimo veiksmingumą.

Pavyzdžiui, dėl sankcijų Irano prekybos perteklius, 2019 m. siekęs 6,1 mlrd. dolerių, iki 2020 m. sumažėjo iki 3,5 mlrd. dolerių deficito, o tai apribojo tokių tarpinių grupuočių kaip „Hamas“ ir „Hezbollah“ finansavimą.

Rusija yra grėsmingesnė už Iraną, nes jos ekonomika ir branduoliniai pajėgumai yra didesni, tačiau ji susiduria su dideliais pažeidžiamumais. Jos kariuomenė yra perpildyta, pusė jos pajėgų dislokuota Ukrainoje, o kasdien prarandama apie 1 500 karių.

Kalbant apie ekonomiką, dėl besaikių karo išlaidų sparčiai auga infliacija, palūkanų normos didėja daugiau kaip 20 proc., o augimo prognozės stagnuoja. Nors Maskvai iki šiol pavyko įveikti šiuos iššūkius, sustiprėjusios JAV priemonės gali pasinaudoti šiomis silpnosiomis vietomis.

Jungtinės Valstijos turi keletą priemonių, kaip sustiprinti spaudimą Rusijai. Išplėtus sankcijas Rusijos finansų sektoriui – įskaitant visus bankus ir finansinių pranešimų perdavimo sistemą – būtų sutrikdyti dideli sandoriai. Antrinės sankcijos, nukreiptos prieš Kinijos bendroves, padedančias Rusijos karo veiksmams, taip pat galėtų būti veiksmingos, priverčiant įmones rinktis tarp JAV ir Rusijos rinkų.

Naftos ir dujų eksportas, Rusijos ekonomikos pagrindas, turėtų būti pagrindinis taikinys. Nors nuo 2022 m. Europa sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos energijos, 2024 m. rusiškų suskystintų gamtinių dujų importas vėl išaugo.

D. Trumpo administracija turėtų siekti, kad Rusijos naftos tiekėjams būtų taikomos visapusiškos sankcijos, nepaisant galimo energijos sąnaudų padidėjimo Europos sąjungininkams. Skatinant Europą kurti suskystintų gamtinių dujų importo iš JAV infrastruktūrą, dar labiau sumažėtų Rusijos pajamų srautai.

Karinėje srityje JAV turėtų padidinti Ukrainos puolamuosius ir gynybinius pajėgumus suteikdamos pažangias sistemas, pavyzdžiui, oro gynybos sistemas „Patriot“ ir tolimojo nuotolio raketų sistemas.

Spaudžiant Europos sąjungininkus, ypač Vokietiją, aktyviau prisidėti, pavyzdžiui, tiekiant ilgojo nuotolio raketas „Taurus“, Maskvai būtų duotas aiškus ženklas, kad eskalavimas neatgrasys Vakarų ryžto. Tokios priemonės, kaip Ukrainos pakvietimas į NATO, galėtų tapti papildomu svertu.

Vašingtonas taip pat turi paskatinti Europos sąjungininkus labiau remti Ukrainą. Europa turi didžiąją dalį įšaldyto Rusijos turto – apie 260 mlrd. dolerių, tačiau nesiryžo šių lėšų skirti Ukrainai. Vieningas transatlantinis požiūris į šio turto panaudojimą gerokai padidintų Ukrainos ekonominį atsparumą.

D. Trumpo administracija taip pat galėtų paremti Europos vadovaujamas iniciatyvas, pavyzdžiui, norinčiųjų koaliciją, kad Ukrainoje būtų vykdomos taikos palaikymo operacijos. Toks požiūris padėtų pašalinti Joe Bideno administracijos trūkumus, kai dažnai pirmenybė buvo teikiama ne ryžtingiems veiksmams, o vengimui eskaluoti situaciją.

Rusijos gynybos pramonės sektorius labai priklauso nuo trečiųjų šalių tiekėjų, kurie tiekia svarbiausius komponentus, pavyzdžiui, pramoninius tepalus ir sunkiųjų mašinų dalis.

JAV turėtų taikyti sankcijas arba siūlyti paskatas šalims ir bendrovėms, užpildančioms šias tiekimo spragas, siūlo A. Polyakova.

Konkrečių pažeidžiamų vietų nustatymas ir pašalinimas galėtų sutrikdyti Rusijos karinę mašiną ir dar labiau susilpninti jos karinius pajėgumus, aiškina ekspertė.

Šios strategijos sėkmei labai svarbu sukurti tvirtą sąjungininkų koaliciją. JAV gali pasinaudoti savo įtaka ir daryti spaudimą Kinijai ir kitoms šalims, aprūpinančioms Rusijos karo pajėgas, naudodamos ekonomines paskatas ar sankcijas.

Visapusiškas požiūris, apimantis NATO, ES ir Indostano regiono partnerius, galėtų padidinti sankcijų ir karinių priemonių veiksmingumą.

Be to, glaudesnis bendradarbiavimas su Japonija, Pietų Korėja ir Australija padėtų užtikrinti, kad Ramiojo vandenyno regiono šalys ir toliau prisidėtų prie pastangų apriboti Rusijos agresiją, ypač atsižvelgiant į regiono susirūpinimą dėl Kinijos teritorinių ambicijų.

Kartu D. Trumpo administracija turėtų stiprinti ryšius su besivystančiomis šalimis, nukentėjusiomis nuo karo ekonominių padarinių, mano ekspertė. Siūlant alternatyvius energetikos sprendimus ir ekonominę partnerystę, šios šalys galėtų atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos išteklių ir dar labiau izoliuoti Maskvą.

Norint užtikrinti taiką, reikia aiškių sąlygų, kurios būtų priimtinos Ukrainai ir jos sąjungininkams. JAV turėtų į derybas įtraukti Europos ir Ukrainos atstovus, kad būtų užtikrinta plati parama bet kokiam susitarimui. Kol kas atidėdamas narystę NATO, Vašingtonas turi atsisakyti pripažinti Rusijos okupuotas teritorijas.

Toks požiūris atspindi sėkmingą JAV strategiją Vokietijos susivienijimo metu, kai narystės NATO klausimai buvo atidėti iki derybų su Sovietų Sąjunga pabaigos.

D. Trumpo maksimalaus spaudimo strategija gali priversti Maskvą eiti į kompromisą ir pasiųsti aiškią žinią autoritariniams režimams visame pasaulyje.

Pasiekus taiką Ukrainoje, bus dar kartą patvirtinta JAV lyderystė ir pademonstruotas jų įsipareigojimas užtikrinti stabilumą pasaulyje, užtikrinant, kad tokie priešininkai kaip Kinija ir Iranas persigalvotų dėl agresyvių ambicijų.

Integruodamos karines, ekonomines ir politines priemones, JAV gali ne tik užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje, bet ir sustiprinti savo, kaip pasaulinės lyderės, pasirengusios atremti autoritarines grėsmes, poziciją, daro išvada A. Polyakova.