Suomijos vyriausybės gynybos ataskaitoje manoma, kad Rusija gali užpulti Suomiją, Šiaurės Norvegiją ir Baltijos šalis. Karas Ukrainoje parodė, kad Rusija pasirengusi smarkiai rizikuoti, nepaisydama nuostolių, įspėja Suomijos vyriausybė.
NATO šaltiniai atskleidė leidiniui „Iltalehti“, kad Rusija treniravosi pulti Suomiją ir kitas NATO rytiniame flange esančias šalis. Šioje analizėje paaiškinama, kaip NATO vertina Rusijos grėsmę.
Praėjusių metų kovą NATO gynybos aljansas treniravosi perkelti 20 tūkst. karių į šiaurinę Norvegiją ir Suomijos Laplandiją.
Pratyboms „Nordic Response“ vadovavo amerikiečių viceadmirolas Douglasas Perry, NATO šiaurinės vadavietės Norfolke vadas.
„Karių, laivų ir orlaivių skaičiumi ir savo buvimu čia demonstruojame, kad esame pajėgūs vykdyti plataus masto operacijas, kurias vykdytume, jei prireiktų, kad išstumtume rusų įsibrovėlius“, – D. Perry sakė suomių leidiniui.
Vadas įvardijo rusus kaip tiesioginę grėsmę. Prieš kelerius metus daugelis būtų stebėjęsi, NATO pajėgų vado perspėjimais apie Rusijos puolimą prieš Suomiją ir Norvegiją.
Tačiau 2024 m. pradžioje nuskambėjo keli aukšto lygio perspėjimai.
Praėjusių metų sausį Švedijos gynybos pajėgų vadas generolas Micaelis Bydenas sakė „Iltalehti“, kad Švedijos gynybos pajėgos ir vyriausybė mano, jog yra tikimybė, kad artimiausiais metais Rusija užpuls Baltijos jūros regiono šalis.
Paklaustas, ar įmanoma, kad Rusija užpuls Baltijos šalis, Suomiją ar Švediją, M. Bydenas sakė: „Taip. Atsakymas yra teigiamas. Mūsų žvalgybos tarnybos priėjo prie tokios išvados ir remiasi tuo, ką matėme. Per pastaruosius metus įvykiai klostėsi neigiamai. Yra keletas veiksnių.“
M. Bydenas buvo visiškai rimtas ir savo atsakymą grindė žvalgybos duomenimis. Ta pačia žvalgybine informacija neabejotinai rėmėsi ir NATO šiaurinės vadavietės Norfolke vado D. Perry pareiškimas.
Šie pareiškimai jau nebuvo susiję su tuo, kad generolai norėjo įskaudinti politikus, kad šie padidintų išlaidas gynybai, – jie buvo skirti pasakyti žmonėms, kad suomiai, švedai, norvegai ir estai turėtų psichologiškai pasiruošti karo galimybei. O kadangi agresorė būtų Rusija, karas reikštų raketų atakas prieš civilius gyventojus.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad „į Europą sugrįžo plataus masto, ilgalaikis ir didelio intensyvumo karas“.
„Rusija Ukrainoje parodė, kad yra pasirengusi panaudoti didelio masto karinę jėgą prieš gyvybiškai svarbius visuomenės objektus ir civilius gyventojus, kad pasiektų savo politinių tikslų“, – vertina Suomijos vadovybė.
Galimas Rusijos puolimas
Po gruodžio viduryje Taline vykusio Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) aukščiausiojo lygio susitikimo NATO šaltiniai papasakojo „Iltalehti“, kokio pobūdžio puolimui prieš Suomiją, Baltijos šalis ir Norvegiją ruošiasi Rusija.
Puolimas apimtų kelių skirtingų Rusijos karinių dalinių puolimą vienu metu.
Šiaurėje 14-asis armijos korpusas pultų Norvegijos pakrantę iš Murmansko krypties jūra, sausuma ir oru.
Rusai nusiųstų desanto pajėgas į Suomijos Laplandiją. Kolos pusiasalyje dislokuotos rusų raketinės pajėgos taip pat pultų Suomiją.
Puolime dalyvautų dešimtys tūkstančių rusų karių.
Laplandijoje rusai stengtųsi greitai užimti, pavyzdžiui, Ivalo oro uostą.
Rusija bandytų sukurti buferinę zoną Šiaurės Laplandijoje ir Finmarke, Norvegijoje, kuri perkeltų kovas į NATO teritoriją. Kartu rusai surištų sąjungininkų pajėgas.
Toliau į pietus Rusijos raketinės pajėgos būtų nukreiptos į pietinę Suomijos pakrantę ir pietryčių Suomiją. Už puolimą būtų atsakingas Rusijos 44-asis armijos korpusas.
Tikslas nebūtinai būtų prasiveržimas į Suomijos gilumą, bet veikiau šiaurinės Suomijos įlankos pakrantės ir pietryčių Suomijos užėmimas. Tai surištų pagrindines Suomijos gynybos pajėgų pajėgas ir apsunkintų rusams galimybę remti Estijos gynybą iš Suomijos pusės.
Šaltinių vertinimu, Rusija siektų atkurti 1743 m. Turku taikos sienas. Tokiu atveju Rusijos invazijos pajėgos siektų Kiumijokio upės. Toliau į šiaurę puolimas būtų nukreiptas į Pūmalos sąsiaurį.
Baltijos šalių puolimas
Ataskaitoje apskaičiuota, kad Rusija norėtų susikurti sau buferinę zoną.
Rusijos saugumo mąstymas atspindi strateginio gylio siekį ir norą sukurti vieningą buferinę zoną Europoje nuo Arkties regiono per Baltijos ir Juodąją jūras iki Viduržemio jūros.
NATO šaltinių pateikti konkretūs grėsmių vertinimai padeda suprasti, kodėl Suomijos paskelbtos ataskaitos išvados yra tokios rimtos.
Remiantis NATO grėsmių vertinimu, Rusijos raketų atakos būtų nukreiptos ir į Helsinkį.
Pagrindinė rusų puolimo kryptis būtų Baltijos šalys.
Gruodžio 19 d. Vladimiras Putinas savo metinėje propagandinėje kalboje pareiškė, kad Rusija turi „pakankamai jėgų ir priemonių grąžinti visas savo istorines teritorijas“.
V. Putinas anksčiau yra sakęs, kad jo idealas yra XVIII a. Rusijos imperija. Šaltiniai teigia, kad V. Putino pareiškimus reikėtų suprasti pažodžiui.
Pavojus kiltų ne tik Estijai, Latvijai ir Lietuvai, bet ir Pietryčių Suomijai.
NATO šaltinių duomenimis, Rusijos 6-oji armija bandytų surengti masinį šarvuočių, artilerijos ir raketų puolimą, kad prasiveržtų pro Estiją ir Latviją. Puolimo tikslas būtų užimti sostines Taliną ir Rygą.
Rusai Lietuvą pultų per Baltarusiją. Būtų siekiama įgyti sausumos jungtį tarp Rusijai priklausančio Kaliningrado ir Baltarusijos, t. y. užimti vadinamąjį Suvalkų koridorių. Jei operacija būtų sėkminga, Baltijos šalyse kovojančioms NATO pajėgoms iškiltų pavojus atsidurti geografiniuose spąstuose.
Rusija bandytų apsunkinti jų padėtį puldama pietinę Suomijos pakrantę.
Kaliningrade dislokuotos raketinės pajėgos ir Rusijos Baltijos laivynas pultų Gotlando salą, kad Baltijos šalyse kovojančioms NATO sausumos pajėgoms būtų sudėtinga palaikyti veiksmus iš Švedijos pusės.
NATO pasiruošimas
„2017 m. per pratybas „Zapad“ Rusija treniravosi pulti Norvegiją, Suomiją ir Baltijos šalis. Rusai neatsisakė savo puolimo plano, bet nori jį įgyvendinti po karo Ukrainoje. Mūsų žiniomis, planas tebeegzistuoja ir rusai neatsisakė noro jį įgyvendinti“, – „Iltalehti“ teigė NATO šaltinis.
Žinant apie Rusijos puolimo plano egzistavimą ir jo mastą, logiška, kodėl NATO šalys surengė pratybas, kuriose dalyvavo dešimtys tūkstančių karių ir šimtai šarvuočių Norvegijos pakrantėje ir Suomijos bei Norvegijos aukštumose.
Danguje pratybose „Nordic Response“ dalyvavo 60 naikintuvų ir 40 sraigtasparnių.
„Mūsų, kaip NATO sąjungininkių, kolektyviniai pajėgumai rodo, kad galime atremti Rusijos puolimą. Dirbame tam, kad neleistume jiems net įsivaizduoti, jog jie galėtų sėkmingai užpulti Norvegiją“, – pabrėžė viceadmirolas D. Perry.
Pasak NATO šaltinių, problema kyla dėl Rusijos abejingumo savo nuostoliams. Rusijos karinė vadovybė gali žengti rizikingą žingsnį, net jei dėl to žūtų šimtai tūkstančių Rusijos karių. Tokią pačią išvadą galima rasti ir Suomijos pranešime.“Žmogaus gyvybė jiems neturi jokios vertės“, – pabrėžė NATO šaltinis.
NATO šalys mano, kad Rusijos puolimas yra galimas. Tai matyti iš pareiškimų ir, svarbiausia, iš mokymo veiklos.
„Klausimas ne tas, ar Rusija puola, bet kada ji bandys pulti. Neabejotina, kad jie bandys mus nustebinti. Staigmena yra Rusijos strateginės kultūros dalis“, – sakė vienas šaltinis.
Šaltinių žodžiuose nėra perdėjimo ar gąsdinimo, tačiau pateikta informacija pagrįsta žvalgybos informacija apie Rusijos tikslus ir šalies kariuomenės struktūrą, rašo „Iltalehti“.
Pagrindinės Rusijos sausumos pajėgų dalys šiuo metu dalyvauja puolime Ukrainoje, tačiau šaltiniai teigia, kad Rusija yra pajėgi sukurti puolamąsias pajėgas, kurias sudarytų ne mažiau kaip 600 tūkst. karių, prie Baltijos šalių ir Suomijos sienų.
„Pavyzdžiui, brigados dydžio Rusijos pajėgos prie Suomijos ir Estijos bus padidintos iki divizijos dydžio. Rusija turi tam planų“, – teigė NATO šaltinis.
Suomijos pranešime yra įrašas, kuris atitinka NATO šaltinių informaciją: „Rusija kuo skubiau stiprina savo karinį buvimą ir veiklą šiaurės vakarų kryptimi visose operacinėse aplinkose.“
NATO vykdė įvairias karines pratybas, kuriose buvo treniruojamasi atremti minėtą Rusijos masinį puolimą.
2022 m. vasarį Rytų Estijos miškuose britų ir estų šarvuotosios pajėgos treniravosi tiek kontratakuoti sunkiuosius tankus, tiek naikinti Rusijos šarvuočių koloną pėstininkų flanginėmis atakomis; 2023 m. birželį jūroje ir smėlinguose paplūdimiuose JAV jūrų pėstininkai ir Didžiosios Britanijos karališkieji jūrų pėstininkai treniravosi išsilaipinti Latvijoje; 2024 m. kovą Šiaurės šalys rengė atsako pratybas.
Šiose pratybose buvo demonstruojami operatyviniai koviniai veiksmai, kurie patvirtina, kad NATO yra pasirengusi atremti tokį Rusijos puolimą, apie kurį NATO šaltiniai pranešė per JEF aukščiausiojo lygio susitikimą.
Suomijoje sausumos pajėgos treniravosi, pavyzdžiui, sprogdinti tiltus pietryčių Suomijoje, kad neleistų Rusijos tankams judėti per vandens kelius.
Estijos gynybos pajėgos šiuo metu formuoja 40 tūkst. karių turinčią ir šarvuotą Estijos NATO diviziją, į kurią taip pat įeina britų ir prancūzų kariai. Vien tik šiai NATO divizijai įveikti reikėtų masinio kelių Rusijos divizijų puolimo. Deja, mokymai nepanaikina užpuolimo grėsmės.
„Rusija nebegalėtų įsiveržti į NATO šalių teritorijas, kaip tai praktikavo 2017 m. Vietoj to ji tikriausiai išbandys NATO 5-ojo straipsnio funkcionalumą vykdydama karinę operaciją kur nors prie mūsų sienų. Nežinome, kur ir kada tai įvyks“, – apie žvalgybos analizės rezultatus Suomijos leidiniui pasakojo NATO šaltinis.
Pavojų didina Rusijos noras rizikuoti
„Net jei mes rusus sudaužysime į gabalus, V. Putinas aiškins, kad laimėjo mesdamas iššūkį NATO“, – sakė šaltinis.
NATO regioninės gynybos planai buvo peržiūrėti, kad būtų atsisakyta vadinamojo mąstymo apie spąstus.
Rusams nebebūtų leidžiama pasistūmėti net kvadratiniu metru į priekį, o būtų puolama iš Rusijos pusės, siekiant sustabdyti puolimą.
Anksčiau NATO gynybinis aljansas rėmėsi savo kontratakos galia.
„Iš karo Ukrainoje išmokta pamoka yra ta, kad rusams negalima leisti užimti teritorijos ar ją įtvirtinti. Juos išstumti bus labai sunku“, – sakė šaltinis apie pasikeitusį NATO gynybos planavimą.
Suomijos ataskaitoje taip pat pabrėžiama galimybė smogti rusų puolamosioms formuotėms giliai rusų užnugaryje.
„Gebėjimas greitai paveikti tolimus taikinius yra pagrindinė atgrasymo ir gynybos dalis. Aukšta parengtis ir platus tolimojo nuotolio pajėgų pasiekiamumas padeda užkirsti kelią ir apriboti užpuoliko galimybes vykdyti, vadovauti ir palaikyti operacijas“, – pabrėžia „Iltalehti“ cituojama Suomijos vadovybė.
Konkrečių grėsmių vertinimų pateikimas ir viešinimas yra NATO ir NATO šalių strateginės komunikacijos dalis. Taip siekiama pasiųsti Kremliui žinią, kad Rusijos puolimas lemtų Rusijos pralaimėjimą.
Tačiau karas būtų sudėtingas, nes Rusija galėtų ilgai tęsti atakas NATO teritorijoje. Kremlius žinotų, kad NATO šalys nebandys okupuoti Rusijos, kad užbaigtų agresyvų karą.
Dėl tokios padėties ir nuolatinės Kinijos paramos Rusijai ateitis yra pavojinga ir sunkiai prognozuojama, vertina „Iltalehti“.
„Ataskaitoje vertinama, kad Aljansas turi būti pajėgus vykdyti plataus masto didelio intensyvumo karą visose operacinėse aplinkose prieš kariniu požiūriu stiprią branduolinį ginklą turinčią valstybę“, – daro išvadą leidinys.
Parengta pagal „Iltalehti“ inf.
