„Sąjungininkų žvalgybos agentūra patvirtino, kad gruodžio 26 d. gyvas sučiuptas Šiaurės Korėjos kareivis mirė dėl pablogėjusių žaizdų“, – sakoma Pietų Korėjos žvalgybos agentūros pranešime.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina pirmą kartą per karą paėmė į nelaisvę išvien su Rusija kovojusį kareivį iš Šiaurės Korėjos. Ukrainos kariniais duomenimis, ukrainiečių specialieji daliniai jį sučiupo per operaciją Rusijos Kursko srityje.
Ukrainos pajėgos sulaikė sužeistą Šiaurės Korėjos karį, kuris buvo pasiųstas paremti Rusijos karo, penktadienį patvirtino Pietų Korėjos šnipinėjimo agentūra.
Manoma, kad šis karys yra pirmasis Šiaurės Korėjos karo belaisvis, paimtas į nelaisvę nuo gruodžio mėnesio, kai Pchenjanas pasiuntė savo pajėgas paremti Rusijos karą Ukrainoje.
Patvirtinimas paskelbtas po to, kai platformoje „Telegram“ buvo išplatinta nuotrauka, kurioje tariamai matomas sužeistas karys.
Kyjivo ir Seulo duomenimis, Šiaurės Korėja į pagalbą Rusijai pasiuntė daugiau kaip 10 tūkst. karių, nors Maskva ir Pchenjanas jų buvimo nei patvirtino, nei paneigė.
„Tai pirmas iš virtinės pagrobimų ir nužudymų“, – britų transliuotojui BBC sakė Asano politikos studijų instituto mokslinis bendradarbis Yang Ukas. „Ukrainiečiams naudingiau gaudyti šiuos Šiaurės Korėjos karius ir bandyti juos iškeisti su rusais į ukrainiečių karo belaisvius“, – pridūrė jis.
Neseniai pasirodę vaizdai iš Rusijos ir Ukrainos karo patvirtino spėliones, kad „Šiaurės Korėjos kariai bus masiškai siunčiami į puolimą pagal Rusijos vadovybės nurodymus“, aiškino sakė Yang Ukas.
Tačiau jis taip pat pridūrė, kad „bus sunku įrodyti jų Šiaurės Korėjos pilietybę“.
Ukrainos pajėgos teigia, kad Šiaurės Korėjos kariams buvo išduoti suklastoti Rusijos asmens dokumentai, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, pasak jo, matyti, kaip Rusijos kariai degina nukautų šiaurės korėjiečių veidus, kad nuslėptų jų tapatybę.
Ukrainos ir Pietų Korėjos žvalgybos tarnybos teigė, kad daugelis Rusijoje dislokuotų karių yra vieni iš geriausių Pchenjano karių, atvestų iš 11-ojo korpuso, dar vadinamo šturmo korpusu. Šis dalinys yra apmokytas infiltracijos, infrastruktūros sabotažo ir žmogžudysčių.
Pirmadienį V. Zelenskis sakė, kad daugiau kaip 3 tūkst. Šiaurės Korėjos karių žuvo arba buvo sužeisti kovodami Rusijos Kursko srityje.
Jis pridūrė, kad Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimas didina „destabilizacijos riziką“ aplink Korėjos pusiasalį.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. Neseniai Rusijoje dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai yra ženklas, kad tarp šių dviejų paribio valstybių stiprėja aljansas.
Šis įvykis, įvykęs Šiaurės Korėjai didinant įtampą su Pietų Korėja, sukėlė nerimą Vakaruose. Kinija, ilgametė abiejų šalių sąjungininkė, taip pat atsargiai stebi Rusijos ir Šiaurės Korėjos draugystę.
