Sirijoje – „žmonių skerdykla“ pramintas kalėjimas: kankinimai, seksualinė prievarta ir masinės egzekucijos

2024 m. gruodžio 10 d. 07:28
Lrytas.lt
Sirijos civilinės gynybos grupė, vadinama „Baltaisiais šalmais“, teigia tirianti liūdnai pagarsėjusio šalies Sednajos kalėjimo išgyvenusiųjų pranešimus apie žmones, laikomus paslėptose požeminėse kamerose.
Daugiau nuotraukų (2)
Grupė soc. tinkle „X“ rašo, kad į kalėjimą pasiuntė penkias „specializuotas skubios pagalbos komandas“, kurioms padeda gidas, susipažinęs su kalėjimo išplanavimu.
Sednajos kalėjimas yra vienas iš kalėjimų, kurie buvo išlaisvinti sukilėliams perėmus šalies kontrolę.
Damasko provincijos valdžios institucijos pranešė, kad toliau dedamos pastangos išlaisvinti kalinius, kurių kai kurie „beveik užduso“ dėl ventiliacijos trūkumo.
Damasko provincijos gubernija socialinėje žiniasklaidoje kreipėsi į buvusius Basharo al Assado režimo karius ir kalėjimų darbuotojus, prašydama suteikti sukilėlių pajėgoms elektroninių požeminių durų kodus.
Jie teigia negalintys jų atidaryti patys, o kodų reikia, kad galėtų išlaisvinti „daugiau kaip 100 000 kalinių, kurie matomi vaizdo kamerų monitoriuose“.
Internete ir naujienų agentūrose, įskaitant „Al Jazeera“, buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip bandoma patekti į žemesnes kalėjimo dalis.
Jame matyti, kaip vyras, naudodamasis tam tikru stulpu, išmuša apatinę sieną, už kurios atsiveria tamsi erdvė.
Kituose filmuotuose įrašuose matyti išlaisvinti kaliniai, įskaitant mažą vaiką, kuris buvo laikomas kartu su motina. Jis rodomas vaizdo įraše, kuriame užfiksuota, kaip paleidžiamos moterys, ir kurį paskelbė Turkijoje įsikūrusi Sednajos kalėjimo sulaikytųjų ir dingusiųjų be žinios asociacija (ADMSP).
„Jis (aut. past. - B. al Assadas) krito. Nebijokite“, – sako balsas vaizdo įraše, matyt, bandydamas nuraminti moteris, kad dabar jos yra saugios.
AFP patikrintame vaizdo įraše matyti, kaip sirai skuba patikrinti, ar jų giminaičiai yra tarp tų, kurie paleisti iš Sednajos kalėjimo, kur, kaip teigiama, B. al Assado režimas kankino ir nužudė tūkstančius opozicijos šalininkų.
Sukilėlių pajėgos perėjo visą Siriją, išlaisvindamos kalinius iš vyriausybinių kalėjimų.
Per 2011 m. prasidėjusį pilietinį karą vyriausybės pajėgos šimtus tūkstančių žmonių laikė sulaikymo stovyklose, kuriose, žmogaus teisių grupių teigimu, kankinimai buvo įprastas reiškinys.
Šeštadienį islamistų kovotojų grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) pareiškė, kad iš Homso karinio kalėjimo išlaisvino daugiau kaip 3 500 kalinių.
Grupuotė buvo įkurta 2012 m. pavadinimu „al-Nusra Front“. Ji buvo susivienijusi su „al-Qaeda“, bet vėliau nutraukė ryšius, nors JAV, Jungtinė Karalystė ir kelios kitos šalys toliau laiko ją džihadistų organizacijos filialu.
2016 m. grupuotė įgijo dabartinį pavadinimą HTS, o vėliau susijungė su kitomis sukilėlių grupuotėmis. Tai svarbiausia iš kelių opozicinių grupių, dalyvaujančių šiame naujausiame puolime.
Sukilėliams įžengus į sostinę po kelių valandų anksti sekmadienį, HTS paskelbė „tironijos eros pabaigą Sednajos kalėjime“, tapusiame tamsiausių B. al Assado eros piktnaudžiavimų sinonimu.
2022 m. ataskaitoje ADMSP teigė, kad prasidėjus pilietiniam karui Sednajos kalėjimas „faktiškai tapo mirties stovykla“.
Organizacija apskaičiavo, kad 2011–2018 m. daugiau kaip 30 000 sulaikytųjų buvo įvykdyta mirties bausmė arba jie mirė dėl kankinimų, medicininės priežiūros trūkumo ar bado. Remdamasi keleto paleistų kalinių pasakojimais, ji teigė, kad 2018–2021 m. mirties bausmė buvo įvykdyta dar mažiausiai 500 sulaikytųjų.
2017 m. „Amnesty International“ ataskaitoje, kurioje teigiama, kad egzekucijoms buvo duotas leidimas aukščiausiu B. al Assado vyriausybės lygiu, Sednajos kalėjimą apibūdino kaip „žmonių skerdyklą“.
Tuo metu vyriausybė atmetė „Amnesty“ teiginius kaip „nepagrįstus“ ir „neturinčius tiesos“, tvirtindama, kad visos egzekucijos Sirijoje vykdomos laikantis tinkamo proceso.
„Reuters“ cituojamame vaizdo įraše matyti, kaip sukilėliai nušauna spyną nuo Sednajos kalėjimo vartų ir dar vienu šūviu atidaro uždarytas duris, vedančias į kameras. Vyrai išbėgo į koridorius.
Kitoje filmuotoje medžiagoje, kuri, kaip teigia naujienų agentūra „Reuters“, buvo nufilmuota Damasko gatvėse, matyti neseniai išlaisvinti kaliniai, bėgantys gatve.
Jame vienas jų klausia praeivio, kas atsitiko.
„Mes nuvertėme režimą“, – atsako jie, o buvęs kalinys nusijuokia.
Iš visų B. al Assado režimo represijų simbolių ilgiausią ir tamsiausią šešėlį metė kalėjimų tinklas, į kurį buvo sodinami bet kokį nesutikimą išreiškę asmenys.
Sednajos kalėjime kankinimai, seksualinė prievarta ir masinės egzekucijos buvo tūkstančių žmonių likimas. Daugelis iš jų taip ir nesugrįžo į laisvę, o jų šeimos dažnai daugelį metų nežinojo, ar jie gyvi, ar mirę.
Vienas iš tų, kurie išgyveno šį išbandymą, Omaras al-Shogre, sekmadienį BBC papasakojo apie tai, ką patyrė per trejus metus, kai buvo įkalintas būdamas dar paaugliu.
„Žinau skausmą, vienatvę ir beviltiškumą, kurį jauti, nes pasaulis leido tau kentėti ir nieko nedarė, – sakė jis. – Jie privertė mano pusbrolį, kurį taip mylėjau, kankinti mane, o mane – kankinti jį. Priešingu atveju mums abiem būtų įvykdyta mirties bausmė“.
Sirijos žmogaus teisių tinklas apskaičiavo, kad nuo 2011 m. tokiomis sąlygomis buvo kalinama daugiau kaip 130 000 žmonių. Tačiau šių sąmoningai siaubą keliančių įstaigų istorija siekia kur kas senesnius laikus.
Net kaimyniniame Libane baimė dingti į Sirijos požemius buvo paplitusi daugelį metų, kai Damaskas buvo dominuojanti užsienio galia.
Sirijoje po paviršiumi kunkuliuojančią gilią neapykantą Assado režimui – tiek tėvo, tiek sūnaus – didele dalimi lėmė šis pramoninio masto kankinimų, mirties ir pažeminimo mechanizmas, kuriuo buvo siekiama įbauginti gyventojus ir priversti juos paklusti.
Dėl šios priežasties sukilėlių grupuotės, žaibiškai žygiuodamos per Siriją ir nuvertusios prezidentą B. al Assadą, kiekviename užgrobtame mieste stengėsi nueiti į centrinį kalėjimą ir paleisti tūkstančius ten laikomų žmonių.
Šių žmonių vaizdas, kai jie išeina į šviesą iš tamsos, kuri kai kuriuos gaubė dešimtmečius, bus vienas iš svarbiausių Assadų dinastijos žlugimo vaizdų.
Parengta pagal BBC inf.
SirijaDamaskaskalėjimas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.