„Situacija kasdien blogėja. Mes nematome tikslo. Tai nėra mūsų žemės“, – kalbėdamas su BBC pyko Ukrainos karys.
Kursko srityje kovojančių Ukrainos karių žinutės piešia niūrų mūšio, kurio jie tinkamai nesupranta ir baiminasi, kad gali pralaimėti, vaizdą.
Socialiniame tinkle „Telegram“ britų žurnalistai susisiekė su keliais Kurske tarnaujančiais kariais.
Jie pasakoja apie baisias oro sąlygas ir nuolatinį miego trūkumą dėl nuolatinio Rusijos bombardavimo, kurio metu naudojamos siaubingos 3 tūkst. kg sveriančios sklendžiančios bombos.
Ukrainiečiai taip pat atsitraukinėja – Rusijos pajėgos pamažu atsiima teritorijas.
„Ši tendencija tęsis, – lapkričio 26 d. rašė Ukrainos karys Pavlo. – Tai tik laiko klausimas.“
Pavlo kalbėjo apie didžiulį nuovargį, rotacijos stoką ir atvykstančius dalinius, sudarytus daugiausia iš vidutinio amžiaus vyrų, atvežtų tiesiai iš kitų fronto vietų.
„Bunkeriuose kalbame apie šeimą ir rotaciją“
Girdėti kareivių skundus – dėl vadų, įsakymų ir įrangos trūkumo – vargu ar neįprasta. Taip kariai dažnai elgiasi sunkiomis aplinkybėmis.
Tai nėra išimtis ir tarp karių, kovojančių Kursko srityje. Jų nuotaikos buvo beveik vienodai niūrios, o tai rodo, kad motyvacija karių tarpe yra problema.
Kai kurie suabejojo, ar vienas iš pradinių operacijos tikslų – atitraukti rusų karius nuo Ukrainos rytinio fronto – pasiteisino.
Jie sakė, kad dabar Ukrainos kariams įsakyta išlaikyti šį nedidelį Rusijos teritorijos gabalėlį, kol sausio pabaigoje į Baltuosius rūmus atvyks naujas JAV prezidentas su nauja politika.
„Pagrindinė mums tenkanti užduotis – išlaikyti teritoriją iki D. Trumpo inauguracijos ir derybų pradžios, – sakė Pavlo. – Tam, kad vėliau galėtume ją į ką nors iškeisti. Niekas nežino, ką.“
Lapkričio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad abi karo šalys turėjo omenyje JAV administracijos pasikeitimą.
„Esu įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas nori mus išstumti iki sausio 20 d. Jam labai svarbu parodyti, kad jis kontroliuoja padėtį. Tačiau jis nekontroliuoja situacijos“, – sakė jis.
Siekdamos padėti Ukrainai užkirsti kelią Rusijos kontratakoms Kurske, JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija leido Kijevui naudoti tolimojo nuotolio ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Neatrodo, kad tai pakėlė nuotaiką karių tarpe.
„Niekas nesėdi šaltame griovyje ir nesimeldžia už raketas. Mes gyvename ir kovojame čia ir dabar. O raketos skrenda kažkur kitur“, – pyko Pavlo.
ATACMS ir „Storm Shadow“ raketos gali būti panaudotos galingam, net niokojančiam poveikiui prieš tolimus vadavietes ir amunicijos sandėlius. Tiesa, fronto linijose kovojantiems kariams tokie įvykiai atrodo tolimi.
„Mes nekalbame apie raketas, – sakė kitas Ukrainos karys Myroslavas. – Bunkeriuose kalbame apie šeimą ir rotaciją. Apie paprastus dalykus.“
„Mums nereikia šių Kursko miškų“
Lėtas ir nesiliaujantis Rusijos veržimasis į priekį Rytų Ukrainoje pabrėžia būtinybę, kad Ukraina turi išlaikyti Kursko srityje iškovotas teritorijas.
Vien spalį Rusija sugebėjo užimti maždaug 500 kv. km Ukrainos teritorijos – daugiausiai, kiek ji buvo užėmusi nuo pirmųjų visiškos invazijos 2022 m. dienų.
Tuo tarpu Kursko srityje Ukraina jau prarado apie 40 proc. teritorijos, kurią užėmė rugpjūčio mėnesį.
„Svarbiausia yra ne užimti, o išlaikyti, – sakė Ukrainos karys Vadimas. – Ir mums su tuo sekasi šiek tiek sunkiau“.
Nepaisant nuostolių, Vadimas mano, kad Kursko kampanija vis dar gyvybiškai svarbi: „Dėl operacijos pavyko atitraukti dalį Rusijos pajėgų iš Zaporožės ir Charkovo sričių“.
Tačiau kai kurie karia teigė manantys, kad jie yra ne ten, kur reikėtų būti. Jie mano, kad svarbiau būti Ukrainos rytiniame fronte, o ne užimti dalį Rusijos.
„Mūsų vieta turėjo būti Rytų Ukrainoje, o ne čia, kažkieno žemėje. Mums nereikia šių Kursko miškų, kuriuose palikome tiek daug bendražygių", – sakė Pavlo.
„Tamsiame Kursko miške labai sunku rasti korėjietį“
Nepaisant kelias savaites besitęsiančių pranešimų, kuriuose teigiama, kad net 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo pasiųsti į Kurską, kad prisijungtų prie Rusijos kontrpuolimo, Kursko srityje kovojantys kariai dar nebuvo su jais susidūrę.
„Nieko nemačiau ir nieko negirdėjau apie korėjiečius, gyvus ar negyvus“, – į BBC klausimą apie Šiaurės Korėjos karius atsakė Vadimas.
Ukrainos kariuomenė paskelbė įrašus, kurie, jos teigimu, yra perimti Šiaurės Korėjos radijo ryšiai.
Kariai sakė, kad jiems buvo liepta paimti bent vieną Šiaurės Korėjos belaisvį, pageidautina su dokumentais.
Jie kalbėjo apie atlygį – dronus arba papildomas atostogas.
Šis atlygis buvo siūlomas kiekvienam, kuris sėkmingai sugaus Šiaurės Korėjos karį.
„Tamsiame Kursko miške labai sunku rasti korėjietį, – sarkastiškai pastebėjo Pavlo. – Ypač jei jo čia nėra.“
„Gera, bet blogai įgyvendinta idėja“
Ankstesnių nepavykusių karinių operacijų veteranai mato paralelių su tuo, kas vyksta Kurske.
Nuo 2023 m. spalio mėn. iki šių metų liepos mėn. Ukrainos pajėgos bandė išlaikyti nedidelę teritoriją Krynkuose, kairiajame Dniepro upės krante. Jis yra maždaug 40 km į šiaurę nuo 2022 m. išlaisvinto Chersono.
Iš pradžių planuota, kad ši priešakinė pozicija gali tapti atspirties tašku žygiui į Rusijos kontroliuojamą teritoriją Pietų Ukrainoje, tačiau galiausiai ji buvo prarastas.
Operacija kainavo labai brangiai. Manoma, kad žuvo arba dingo iki 1 tūkst. ukrainiečių karių.
Kai kas šią operaciją laikė triuku, kuriuo siekta nukreipti dėmesį nuo nepakankamos pažangos kitur, rašo BBC.
Ukrainos kariai baiminasi, kad kažkas panašaus gali nutikti ir Kurske.
„Gera, bet blogai įgyvendinta idėja“, – rėžė jūrų pėstininkų karininkas Myroslavas, kuris tarnavo Krynkuose, o dabar yra Kurske.
„Poveikis žiniasklaidai, bet jokio karinio rezultato“, – pridūrė jis.
„Ši situacija erzina V. Putiną“
Karo analitikai tvirtina, kad nepaisant visų sunkumų, Kursko kampanija ir toliau vaidina svarbų vaidmenį.
„Tai vienintelė sritis, kurioje išlaikome iniciatyvą“, – sakė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro analitikas Serhijus Kuzanas.
Jis pripažino, kad Ukrainos pajėgos Kurske patiria „neįtikėtinai sudėtingas sąlygas“, tačiau pridūrė, kad Rusija skiria didžiulius išteklius joms išstumti – išteklius, kuriuos ji mieliau panaudotų kitur.
„Kuo ilgiau mes galėsime išlaikyti šį Kursko frontą – su tinkama įranga, artilerija, „Himars“ ir, žinoma, tolimojo nuotolio ginklais smogti į jų užnugarį – tuo geriau“, – aiškino S. Kuzanas.
Vyresnieji vadai Kyjive palaiko Kursko operaciją, tvirtindami, kad ji vis dar duoda karinės ir politinės naudos.
„Ši situacija erzina V. Putiną, – neseniai BBC sakė vienas iš jų, laikydamasis anonimiškumo sąlygos. – Jis ten patiria didelių nuostolių.“
Kalbant apie tai, kiek ilgai Ukrainos kariai galės išsilaikyti Kurske, atsakymas buvo paprastas: „Tiek, kiek tai įmanoma kariniu požiūriu“.
