Vos prieš 12 valandų pagrindinės išorės jėgos – Rusija ir Iranas kartu su Turkija – forumo kularuose susitiko su penkiomis arabų valstybėmis, kad paskelbtų bendrą pareiškimą, kuriame ragino nutraukti karines operacijas, išsaugoti Sirijos teritorinį vientisumą ir konsultuotis dėl Basharo al-Asado režimo ir opozicijos politinio sprendimo, rašo „The Guardian“.
Tai buvo paskutinis bandymas išlaikyti tariamą įvykių kontrolę, tačiau susitikime diplomatai taip pat neramiai svarstė Sirijos prezidento likimą ir tai, ar netrukus Damasko gatvėse prasidės kovos.
Netrukus Rusijos atstovai pranešė, kad B. Assadas yra nelankstus, atsisako pripažinti realybę ar dialogo su sukilėlių karines pajėgas remiančia Turkija būtinybę.
Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi atrodė kenčiantis skausmą ir išsiblaškęs.
Praėjus šešioms valandoms po to, kai pavargę diplomatai išvyko iš susitikimo, juos pažadino žinia, kad B. Assadas krito. Retai kada tiek daug diplomatų taip greitai tampa nebereikšmingi.
Šeštadienį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui scenoje buvo užduotas klausimas apie Sirijos ateitį.
Tai buvo ypatingai nemalonus ir nepatogus susidūrimas S.Lavrovui. Jo buvo paprašyta paaiškinti pastarojo dešimtmečio Rusijos vaidmenį Sirijoje.
Ir vieną akimirką žurnalistas Jamesas Baysas iš „Al jazeera“ privertė jį tiesiog pratrūkti: „Jei norite, kad pasakyčiau: „Taip, mes pralaimėjome Sirijoje, esame beviltiški“, jeigu jums to reikia, tai tiesiog tęskime.“
Aiškiai susierzinęs jis bandė spausti pašnekovą pakeisti diskusiją ir kreipė ją į Ukrainą – gerai pažįstamą temą, kur S.Lavrovas galėjo įrodyti Rusijos karinę galią ir ilgai kalbėti „apie Amerikos veidmainystę.“
Tačiau net ir kalbėdamas apie Siriją S.Lavrovas laikėsi Kremliaus linijos – džhihadistų grupuotės negali įsitvirtinti Sirijoje, o B.Assadas yra tai sustabdyti galinti atrama.
„Neleistina leisti teroristinėms grupuotėms užvaldyti žemes pažeidžiant galiojančius susitarimus“, – kalbėdamas apie įsiveržimui į Alepą, o vėliau – į Damaską, vadovavusią sukilėlių grupuotę „Hayat Tahrir Al-Sham“ (HTS) sakė S.Lavrovas.
Jis nuolat kalbėjo apie būtinybę įgyvendinti 2015 m. gruodžio mėn. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje vykdyti demokratines permainas, nors B. Assadas su jomis atsisakė susitikti.
Paklaustas, kodėl B. Assadas nepadėjo perduoti valdžios, S. Lavrovas atsakė: „Niekas nėra tobulas“.
Jis nė žodžiu neužsiminė apie tai, kad siekdama apsaugoti B.Assadą Rusija net 17 kartų vetavo JT Saugumo tarybos rezoliucijas.
Tęsiantis interviu S.Lavrovas sulaukė klausimo apie Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Tartuse ir oro pajėgų bazės Hmeimime ateitį. Jis atrodė sunerimęs ir pareiškė, kad „nesiims spėlioti“.
Tai pasakęs S.Lavrovas pridūrė, kad Maskva daro viską, ką gali, kad užkirstų kelią teroristams ir pridūrė, kad jam gaila Sirijos žmonių, jei juos ištiks Libijos ir Irako likimas – čia jis kalbėjo apie ilgus pilietinius karus po chaotiškų revoliucijų.
O paklaustas, ar tikrai mano, kad B. Assadas laimės laisvus ir sąžiningus rinkimus, kurių reikalaujama Rezoliucijoje 2254, S.Lavrovas greitai pakeitė temą ir ėmė kalbėti apie JAV buvimą Sirijos rytuose, kur jos „remia kurdų separatistus, įskaitant žemes, kurios istoriškai priklausė arabų gentims, eksploatuoja naftos ir maisto išteklius, parduoda juos pasaulinėje rinkoje ir finansuoja kvazivalstybę, kurią jie ten kuria“.
Kaip pastebėjo „The Guardian“, S.Lavrovas tikriausiai yra vienas labiausiai patyrusių diplomatų pasaulyje, tačiau dar niekada nebuvo davęs interviu taip akivaizdžiai atsidūręs ties pažeminimo riba.
M. Araghchi taip pat lankėsi Dohoje, tvirtindamas, kad B. Assadas gali išlikti, ir tvirtai laikydamasis nuostatos, kad visos išorės jėgos susitarė, jog reikia saugoti Sirijos teritorinį vientisumą.
Tačiau jis išsiskyrė savo žvilgsniu. Žvilgsniu žmogaus, kuris greitai suvokė, kad įvykių grandinė gerokai nutolo nuo jo įtakos.
Ankstesnėmis dienomis žlugo visos pastangos įtikinti Iraką, paskutinį Teherano bastioną arabų pasaulyje, ateiti į pagalbą B. Asadui. Dvylika metų trukęs Irano dalyvavimas Sirijoje ėjo į pabaigą, o tai reiškė jo sausumos koridoriaus į Libaną ir „Hezbollah“ uždarymą. Visa Irano priešakinės gynybos saugumo strategija žlugo ir dabar vyriausybei gali tekti iš naujo apsvarstyti, kaip ji išliks.
Visai kitoks vaizdas ryškėjo stebint Turkijos užsienio reikalų ministrą Hakaną Fidaną. Buvęs Turkijos žvalgybos vadovas buvo apsuptas gausios palydos. Viešai kalbėjo nedaug, bet nujautė, kad dėl B.Assado žlugimo didžiausia išorės naudos gavėja gali būti būtent jo šalis.
Turkija gali naudotis Sirijos sukarintų pajėgų skėtinės grupės, vadinamos Sirijos nacionaline armija, paslaugomis ir palaiko savotiškus santykius su HTS. Tačiau kartu su galia ateina ir atsakomybė. Turkija labiau nei bet kuri kita regiono šalis gali padėti sirams suformuoti nepriklausomą konsensuso vyriausybę, kurios nusipelnė jų ilga išsivadavimo kova.
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją.
