Sukilėlių pajėgos tvirtina perėmusios Sirijos sostinės kontrolę po mažiau nei dviejų savaičių šturmo.
Remiantis pranešimais, autoritarinis valdovas Basharas al Assadas pabėgo iš Damasko lėktuvu, skrendančiu nežinia kur, ir taip užbaigė 24 metus trukusį valdymą. Žiniasklaidoje paplito pranešimai, jog lėktuvas gabenęs B. al Assadą buvo numuštas, tačiau jie išlieka nepatvirtinti.
Sirijos gyventojams švenčiant gatvėse ir skanduojant laisvės giesmes, dėmesys bus sutelktas į sukilėlius ir tai, kas laukia ateityje.
Kas yra šie sukilėliai?
Pradinį režimo pajėgų puolimą, kuris prasidėjo praėjusią savaitę šiauriniame Alepo mieste, vykdė įvairūs B. Assado priešininkai.
Tarp jų buvo ir Turkijos remiamos Sirijos nacionalinės armijos sukilėliai, tačiau puolimui daugiausia vadovavo džihadistų grupuotė „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS).
Kadaise žinoma kaip „Nusra Front“, buvęs „al Qaeda“ sparnas, HTS, kaip teigiama, turi apie 30 000 karių ir jau seniai JAV bei Rusijos įtraukta į teroristinių grupuočių sąrašą.
Ji buvo suformuota siekiant priešintis Sirijos vyriausybei, o ją įkūrė Abu Muhammed al Golani. 2016 m. ji nutraukė ryšius su „Al Qaeda“, siekdama atrodyti santūresnė, nei ši teroristinė grupuotė.
Sukilėliams įžengus į Alepą, vaizdo įraše matyti, kaip A. M. al Golani telefonu duoda įsakymus, draudžia kovotojams įžengti į gyvenamuosius namus ir primena jiems saugoti piliečius.
Aronas Lundas, analitinio centro „Century International“ mokslininkas, teigė, kad A. M. al Golani ir HTS akivaizdžiai pasikeitė, tačiau pridūrė, kad jie tebėra „gana griežtos linijos atstovai“.
„Tai – viešųjų ryšių priemonė, tačiau tai, kad jie apskritai imasi šių pastangų, rodo, jog jie nebėra tokie griežti, kokie buvo anksčiau“, – sakė jis.
„Senoji „Al Qaeda“ ar „Islamo valstybė“ niekada taip nebūtų pasielgusi“, – aiškino A. Lundas.
Tačiau JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija 2022 m. pareiškė, kad, nepaisant „naujo prekės ženklo“, HTS „riboja religijos laisvę“ ir kelia grėsmę religinių mažumų saugumui.
Kokių planų jie turi?
A. M. al Golani, kuris pats 2013 m. JAV buvo įtrauktas į teroristų sąrašą, bandė nuraminti džihadistų bijančias Sirijos mažumas.
2023 m. jis leido šiaurės vakariniame Idlibo mieste surengti pirmąsias per daugelį metų krikščionių mišias, o trečiadienį primygtinai tvirtino, kad apsaugos į pietus nuo Alepo esančio krikščionių miesto gyventojus.
Grupuotės politiniai planai dar neaiškūs, o buvęs JAV ambasadorius Sirijoje Robertas Fordas „Sky News“ sakė, kad nematė „išsamių programų“.
„Mes tiksliai nežinome, ką jie ketina daryti, – sakė jis. – Čia norėčiau pasakyti, kad po 13 metų trukusio neįtikėtinai kruvino ir žiauraus pilietinio karo dabar Sirijos gyventojams yra diena švęsti ir tikėtis, kad reikalai pakryps į gerąją pusę. Jų greitai laukia daug sunkaus darbo.“
Kodėl tai įvyko dabar?
Šios prieš B. al Assadą nukreiptos pergalės buvo pasiektos prieš kelerius metus, praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo Sirijos pilietinio karo pradžios.
Tačiau sparti sukilėlių pažanga pribloškė tarptautinę bendruomenę.
Buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės cheminių ginklų padalinio vadovas Hamishas De Brettonas-Gordonas sakė, kad šis laikas „nėra atsitiktinis“.
„Kai „Hezbollah“ ir kitų Irano karinių grupuočių skaičius gerokai sumažėjo, tai suteikė sukilėliams galimybę“, – sakė jis televizijai „Sky News“.
„Rusijai atitraukus tiek daug pajėgų iš Sirijos, kad sustiprintų savo invaziją į Ukrainą, B. al Assadas liko neapsaugotas, ir sukilėliai tuo iš tikrųjų pasinaudojo“, – dėstė H. De Brettonas-Gordonas.
Kokios kitos šalys turi interesų Sirijoje?
Dėl šio išpuolio iškilo dar vieno fronto Artimuosiuose Rytuose atsivėrimo perspektyva tuo metu, kai JAV remiamas Izraelis kovoja su „Hamas“ Gazoje ir „Hezbollah“ Libane – abiem su Iranu susijusiomis grupuotėmis.
Rusija, kuri buvo pagrindinė tarptautinė B. al Assado rėmėja, taip pat yra susirūpinusi savo karu Ukrainoje.
Ankstesnė Rusijos ir Irano karinė intervencija, kartu su kitų grupuočių parama, leido B. al Assadui išlikti valdžioje ir išlaikyti 70 proc. Sirijos teritorijos.
JAV šiaurės rytų Sirijoje yra dislokavusios apie 900 karių tam, kad padėtų apsiginti nuo potencialaus „Islamo valstybės“ atgimimo, kurią iki 2019 m. Sirijoje ir Irake nugalėjo JAV vadovaujama koalicija.
Turkija, kuri taip pat priešinasi kurdų ekspansijai, turi pajėgų Sirijoje kartu su savo, kaip pranešama, įtaka plačiam opozicinių pajėgų aljansui.
Parengta pagal „Sky News“ inf.
