Šis puolimas – tai pirmas kartas nuo 2016 m., kai opozicijos pajėgos užėmė teritoriją Alepe ir sugriovė aklavietę, kurioje atsidūrė karas, oficialiai niekada nesibaigęs.
Atsinaujinęs konfliktas, per kurį žuvo daugiau kaip 300 tūkst. žmonių ir dėl kurio iš šalies pasitraukė beveik 6 mln. pabėgėlių, taip pat turi plačių pasekmių visame regione ir už jo ribų, rašo CNN.
Štai ką reikia žinoti apie dabartinius įvukius Sirijoje.
Kas nutiko per Sirijos pilietinį karą?
2011 m., pačiame Arabų pavasario įkarštyje, Sirijoje į gatves išėjo demokratiją palaikantys demonstrantai, reikalaujantys nuversti autoritarinį prezidentą Basharą al-Assadą.
Prieš protestuotojus buvo panaudota mirtina jėga. B. al-Assado pajėgoms malšinant demokratinį judėjimą, ėmė formuotis ginkluota opozicija, sudaryta iš nedidelių organinių milicijų ir kai kurių perbėgėlių iš Sirijos kariuomenės.
Opozicijos pajėgas – decentralizuotas, sudarytas iš skirtingų ideologijų, bet turinčias bendrą tikslą – nuversti B. al-Assadą – įvairiais būdais rėmė užsienio jėgos, įskaitant kaimyninę Turkiją, regiono milžines Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), taip pat Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).
Stiprėjant antivyriausybinėms pajėgoms, Sirijos sąjungininkai Iranas ir Rusija sustiprino savo paramą. Su ginkluotomis sukilėlių grupuotėmis vietoje padėjo kovoti Irano revoliucinė gvardija ir jos Libano įgaliotasis atstovas „Hezbollah“. Danguje Sirijos oro pajėgas sustiprino Rusijos karo lėktuvai.
Sirija susidomėjo ekstremistiniai islamistai, įskaitant „Al Qaeda“, kurie ėmėsi bendro reikalo su nuosaikia Sirijos opozicija, kuri nepritarė džihadistų dalyvavimui.
Tačiau 2014 m. ekstremistai ėmė dominuoti ir ISIS ėmė veržtis per visą šalį. Baimindamasi, kad Sirija taps nuolatiniu teroro židiniu, įsikišo JAV vadovaujama tarptautinė koalicija, kurios pagrindinis tikslas buvo likviduoti šią grupuotę, bet nesusidurti su Sirijos režimu.
Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) – JAV partnerės, sudarytos iš kurdų kovotojų, – kovojo prieš ISIS, veiksmingai nutraukdamos grupuotės teritorinį egzistavimą.
2020 m. Rusija ir Turkija susitarė dėl paliaubų paskutinėje likusioje opozicijos kontroliuojamoje Idlibo provincijoje, susitardamos sukurti saugumo koridorių, kuriame būtų vykdomas bendras patruliavimas.
Nuo to laiko didesnių židinių nebuvo, tačiau Sirijos vyriausybė taip ir neatgavo visos savo teritorijos. Ir, kaip rodo įvykiai Alepe, ginkluotas pasipriešinimas niekada neišnyko.
Kodėl konfliktas vėl įsiplieskė dabar?
Puolimas prasidėjo trečiadienį sukilėliams suformavus naują koaliciją, pavadintą „Karinių operacijų vadaviete“.
Jie greitai prasiveržė per kaimus už Alepo ribų ir dabar, gyventojų teigimu, kontroliuoja didžiąją antro didžiausio Sirijos miesto dalį, pakeliui nesulaukdami didelio pasipriešinimo.
Kovotojai sako, kad jie siekia išlaisvinti okupuotą teritoriją ir reagavo į suintensyvėjusias vyriausybės pajėgų ir proiranietiškų sukarintų grupuočių atakas.
Sukilėliai galbūt siekia pasinaudoti susilpnėjusia vyriausybe, kurios pagrindiniai sąjungininkai yra labai užsiėmę kitais konfliktais.
Reaguodamos į sukilėlių puolimą, Rusijos ir Sirijos oro pajėgos pradėjo oro puolimą Alepo ir Idlibo provincijose.
2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą ir į karą nukreipė savo jėgas ir išteklius. Rusija yra pagrindinė B. al-Assado partnerė danguje.
Tuo tarpu Iranas patyrė nemažai Izraelio atakų, ypač po stiprių Izraelio smūgių Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“. Analitikai CNN sakė, kad Sirijos sukilėliai naudojasi šios grupuotės paliktu vakuumu, kad galėtų žengti pirmyn Sirijoje.
Alepo praradimas reiškia didelę nesėkmę B. al-Assado pajėgoms. Kadaise tai buvo didžiausias Sirijos miestas pagal gyventojų skaičių ir jos ekonominė sostinė, vienas seniausių gyvenamų miestų pasaulyje.
Alepas taip pat buvo pagrindinė sukilėlių tvirtovė, kol 2016 m. ją užėmė B. al-Assadas. Sukilėliams vėl ten įsitvirtinus, jie nebėra į kampą įsprausti Idlibe, o tai potencialiai gali sukelti domino efektą.
Kas yra sukilėliai?
Naująją grupuotę sudaro plataus spektro opozicinės jėgos – nuo islamistų frakcijų iki nuosaikiųjų.
Joms vadovauja „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) – buvęs „Al Qaeda“ padalinys Sirijoje, kuris anksčiau vadinosi „Al-Nusra Front“.
Ši grupuotė oficialiai nutraukė ryšius su „al Qaeda“ ir de facto valdo Idlibą. Prie jų prisijungė Turkijos remiamos grupuotės ir kitos, kurias anksčiau rėmė JAV.
Padėtį apsunkina tai, kad kai kurios sukilėlių grupės taip pat kovoja su Sirijos demokratinėmis pajėgomis.
Turkijos remiama Laisvoji Sirijos armija, kuri priklauso sukilėlių koalicijai, perėmusiai didžiąją dalį Alepo miesto, sekmadienį pranešė, kad perėmė Tal Rifato miesto ir Ain Dakno bei Šeich Isa miestų šiaurinėje Alepo gubernijos dalyje kontrolę. Ji taip pat teigė užėmusi Shaaleh ir Nairabiyyeh kaimus Alepo šiaurinėje provincijoje. Šios teritorijos anksčiau priklausė ne B. al-Assado vyriausybei, o Sirijos demokratinėms pajėgoms.
Sirijos demokratines pajėgas daugiausia sudaro kurdų kovotojai iš grupės, žinomos kaip Liaudies apsaugos daliniai (YPG), kurią kaimyninė Turkija laiko teroristine organizacija.
Kaip reaguos Sirija?
Sirijos ir Rusijos lėktuvai smogė sukilėliams Alepe ir Idlibe – tai taktika, kuri buvo labai svarbi pilietinio karo metu atgaunant teritorijas.
B. al-Assadas pažadėjo, kad Sirija ir toliau „gins savo stabilumą ir teritorinį vientisumą visų teroristų ir jų rėmėjų akivaizdoje“, o Gynybos ministerija pareiškė, kad ruošiasi pradėti kontrpuolimą.
Vis dėlto šiuo metu neaišku, kiek vyriausybė sugebės ar norės atsakyti, ir daug kas priklausys nuo to, kokią paramą galės suteikti jos pagrindiniai rėmėjai.
Pasirodė ženklų, kad Sirijos sąjungininkai susitelkė aplink vyriausybę, o Irano vyriausiasis diplomatas Abbas Araghchi sekmadienį iš Teherano atvyko į Damaską.
Sukilėliams kontroliuojant Alepą, įskaitant svarbiausius karinius objektus ir oro uostą, Sirijos armijai bus sunku surengti bet kokią kontrataką. Beveik dvejus metus miestas išsilaikė beveik nuolatinėje vyriausybinių pajėgų apgultyje, kol 2016 m. buvo užimtas.
Sirijos kariuomenė netoli Hamos pradėjo kontrpuolimą
Po staigaus sukilėlių islamistų aljanso puolimo Sirijoje prezidento B. al-Assado kariuomenė pradėjo kontrpuolimą.
Ankstyvą trečiadienio rytą Sirijos karinės pajėgos atstūmė sukilėlius maždaug 10 kilometrų nuo Hamos miesto, pranešė Sirijos žmogaus teisių stebėjimo agentūra ir šaltiniai vyriausybėje.
Per naktį vyko aršūs mūšiai, sausumos karius palaikė vyriausybinių pajėgų lėktuvai.
Praėjusios savaitės viduryje islamistų grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) vadovaujami sukilėliai Sirijos šiaurės vakaruose pradėjo puolimą ir savaitgalį užėmė antrą pagal dydį šalies Alepo miestą.
Antradienį per mūšius už 100 kilometrų į pietus nuo Alepo esančios Hamos prieigose žuvo dešimtys žmonių.
Anot Londone veikiančios stebėjimo agentūros, kuriai karą stebėti padeda vietoje esančių informatorių tinklas, per karo veiksmus jau žuvo daugiau nei 570 žmonių, tarp jų – beveik 100 civilių.
Parengta pagal CNN ir ELTA inf.
