Suirus Sovietų Sąjungai, prie skurdžių šalių sienos ne kartą kilo aukų pareikalavę susirėmimai, kaimynėms grumiantis dėl prieigos prie vandens ir kitų išteklių atokiame regione.
Ne visa pažymėta 970 kilometrų ilgio siena yra viena labiausiai kalnuotų pasaulyje. Susitarimas, kurį pasiekė galingi Biškeko ir Dušanbės slaptųjų tarnybų vadovai, sudarytas praėjus beveik dvejiems metams po kruvino pasienio konflikto, per kurį 2022 m. rugsėjį žuvo apie 100 žmonių, pabėgo kaimų gyventojai.
Abiejų šalių vyriausybės pranešė „pasiekusios susitarimą ir visiškai baigusios pažymėti likusias Kirgizijos ir Tadžikistano valstybės sienos atkarpas“. Jos paskelbė vaizdus, kaip Kirgizijos saugumo vadovas Kamčybekas Tašijevas spaudžia ranką kolegai tadžikui Saimuminui Jatimovui. Delegacijos susitiko Kirgizijos Batkeno mieste piečiau Tadžikistano sienos. Vyriausybės įsakė savo pareigūnams toliau tvarkyti demarkacijos dokumentus ir sakė, kad susitikimas „vyko draugystės ir tarpusavio supratimo atmosferoje“.
Ginčas dėl sienos kilo dar sovietiniais laikais, kai tarp kalnuotų kaimynių buvo išvesta paprasta administracinė riba. Pastaruoju metu buvusios sovietinės Vidurinės Azijos valstybės pradėjo megzti šiltesnius santykius.
Ir Kirgizija, ir Tadžikistanas yra Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narės, per pasienio susirėmimus 2022 m. Kirgizija prašė Rusijos lyderio Vladimiro Putino tarpininkauti. Biškekas sakė, kad derybos „sunkios“, nes abi šalys neturi prieigos prie originalių sovietmečio žemėlapių, kurie galėtų padėti išsiaiškinti, kur turėtų būti ginčytina siena. „Rusija yra Sovietų Sąjungos teisinė įpėdinė, Maskvoje yra archyvinių dokumentų ir žemėlapių“, – tuomet sakė Kirgizijos Saugumo Tarybos sekretorius Maratas Imankulovas.
Vis dėlto nėra jokių ženklų, kad Maskva, įklimpusi į karą Ukrainoje, būtų vaidinusi kokį nors vaidmenį sudarant naująjį susitarimą. Kinija, Turkija ir Europos Sąjunga varžosi dėl įtakos regione, pajutusios atsivėrusią galimybę, kai Rusija kariauja Ukrainoje.
