„Mūsų kariuomenei trūksta jėgų tai padaryti. Tai tiesa, – Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo News“ sakė Ukrainos prezidentas. – Turime rasti diplomatinių sprendimų.“
Išskirtiniame interviu japonų agentūrai V. Zelenskis taip pat sakė, kad jau žuvo Šiaurės Korėjos karių, dislokuotų vakarų Rusijoje kovoti Maskvos pusėje, ir beveik neabejotina, kad galiausiai jie bus panaudoti kaip „patrankų mėsa“ konflikto fronto linijose.
Rusijai vis sparčiau žengiant į priekį rytinėje Ukrainos dalyje, V. Zelenskis sakė, kad jo šaliai „nepakanka“ partnerių paramos, ir paragino NATO kuo greičiau pakviesti Kyjivą į derybas dėl narystės transatlantiniame gynybos aljanse.
Ukrainos prezidentas pripažino, kad karinėmis priemonėmis susigrąžinti kai kurias Rusijos okupuotas šalies dalis būtų itin sudėtinga, todėl reikia „rasti diplomatinių sprendimų“.
Tačiau toliau jis sakė, kad apie tokius žingsnius bus galima svarstyti „tik tada, kai žinosime, kad esame pakankamai stiprūs“, kad Rusija negali pradėti naujos agresijos prieš Ukrainą.
V. Zelenskis, kuris ir toliau mano, kad narystė NATO yra būtina Ukrainos saugumui ir klestėjimui, pabrėžė, kad karas įžengė į „sudėtingą laikotarpį“.
Užsimindamas apie Ukrainos pasirengimą derėtis dėl dalies okupuotų teritorijų grąžinimo pasibaigus konfliktui, jei bus įvykdytos būtinos sąlygos, jis, regis, pakeitė savo ilgametę poziciją, kad jo šalis kovos dėl visų Rusijos užgrobtų teritorijų susigrąžinimo.
V. Zelenskis išreiškė padėką Japonijai, Jungtinėms Valstijoms, Pietų Korėjai ir daugeliui Europos bei kitų šalių, kurios suteikė pagalbą Ukrainai ir įvedė sankcijas Rusijai. Tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainai stiprinti reikia daugiau pagalbos.
46 metų Ukrainos prezidentas nepasakė, kiek Šiaurės Korėjos karių, iš pradžių spalio mėn. perkeltų į rytinę Rusijos dalį, žuvo ar buvo sužeisti kovose su Ukrainos pajėgomis.
Jis sakė, kad yra įrodymų, jog apie 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione, tačiau Kyjivui reikia „turėti įrodymų“ prieš atskleidžiant tikslų aukų skaičių.
Jis prognozavo, kad ateityje daug Šiaurės Korėjos karių bus pasiųsta į karo fronto linijas, ir „neabejotina“, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas juos panaudos „kaip patrankų mėsą“, kad sumažintų savo šalies kariuomenės nuostolius.
Siekdama pritraukti dešimtis tūkstančių papildomų Šiaurės Korėjos karių, Rusija gerai elgiasi su siunčiamais kariais, sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, ilgainiui svarbiau tai, kad Šiaurės Korėjos karius Rusijos kariuomenė apmokys realiomis karo sąlygomis, nes jie sieks įgyti žinių apie šiuolaikinę karybą, pavyzdžiui, kaip naudotis dronais ir kitomis naujausiomis technologijomis. Jis įspėjo, kad jei jie parsiveš tokių žinių į Šiaurės Korėją, tai turės didžiulį poveikį Azijai ir kitoms šalims.
Interviu, kuris truko apie valandą, buvo duotas karui Ukrainoje pasiekus kritinę ribą, taip pat iškilus klausimams, ar JAV parama Ukrainai bus tęsiama po to, kai išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pradės eiti pareigas.
D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad Rusijos invazija į Ukrainą niekada nebūtų įvykusi, jei jis būtų ėjęs pareigas, o per savo prezidentinę kampaniją teigė, kad jei būtų išrinktas, galėtų sustabdyti karą per vieną dieną, tačiau nenurodė kaip.
V. Zelenskis sakė, kad D. Trumpas ir jo komanda žino Ukrainos poziciją ir jos „pergalės planą“, kuriuo siekiama, kad Ukraina atsidurtų „stiprioje padėtyje“, leidžiančioje vykdyti diplomatiją.
„Jie studijuoja planą ir mes laukiame, kol iš jų išgirsime. Tačiau iš Ukrainos pusės nebus jokios kapituliacijos, – sakė jis. – Tai faktas, ir manau, kad jis (D. Trumpas) tai supranta.“
V. Zelenskis, kuris paskutinį kartą su D. Trumpu asmeniškai susitiko rugsėjo mėnesį, sakė, kad tikisi papildomų pokalbių su būsimuoju prezidentu, kad galėtų paaiškinti „tam tikrus dalykus išsamiau“.
Didėjant pasauliniam susirūpinimui dėl gilėjančio Rusijos bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja, dėl kurio į 33 mėnesius besitęsiantį karą įsitraukė trečia šalis, JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai apšaudyti amerikiečių gamybos ilgojo nuotolio raketomis taikinius Rusijos teritorijoje.
Praėjusį mėnesį J. Bideno suteiktas leidimas naudoti ATACMS taikiniams Rusijos teritorijoje atspindi jo administracijos pastangas sustiprinti Ukrainos pozicijas prieš Rusiją prieš tai, kai sausio 20 d. į Baltuosius rūmus grįš D. Trumpas, kuris skeptiškai vertino pagalbą Ukrainai.
Nuo to laiko abi pusės suintensyvino oro atakas, o Rusija pirmą kartą į Ukrainą paleido naują vidutinio nuotolio raketą, kurioje gali būti įrengtos branduolinės kovinės galvutės.
Lapkričio viduryje V. Putinas sakė, kad šis žingsnis buvo atsakas į tai, kad Ukraina apšaudo Rusiją Vakarų tiekiamomis raketomis.
Parengta pagal „Kyodo News“ inf.
