Gali būti, kad prasmingoms kovoms Rusijos kare su Ukraina liko tik septynios savaitės, ir abi pusės griežia dantimis dėl to, kas gali būti paskutinis didelis postūmis.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo užbaigti konfliktą per vieną dieną po to, kai pradės eiti pareigas, ir paskyrė buvusį nacionalinio saugumo patarėją, į atsargą išėjusį generolą leitenantą Keithą Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu Rusijai ir Ukrainai su įgaliojimais derėtis dėl paliaubų.
Kadangi laiko iki sausio 20 d., kai būsimasis prezidentas vėl įžengs į Baltuosius rūmus, lieka vis mažiau, Vakarų remiama Ukrainos kariuomenė ir įsiveržusios Kremliaus pajėgos įtemptai stengiasi užimti teritoriją ir bet kokį įmanomą taktinį pranašumą – siekdamos padidinti savo įtaką prieš prasidedant deryboms.
„D. Trumpo pavidalu į teatrą netrukus bus pateiktas žaidimą keičiantis pasiūlymas“, – „Politico“ sakė Londono analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos vadovas Jamesas Nixey.
Dėl to ateinantys du mėnesiai iki prezidento inauguracijos yra potencialiai pavojingas momentas, kai po dvejų metų ir devynių mėnesių karo ant kortos pastatyta tiek daug abiem pusėms.
„Visi daro prielaidą, kad laukia derybos, ir tiek ukrainiečiai, tiek rusai nori būti geriausioje vietoje joms surengti“, – leidiniui sakė vienas aukšto rango Vakarų pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgaliotas viešai komentuoti. „Abiem pusėms dedant daugiau pastangų, didėja klaidingo apskaičiavimo rizika“, – pabrėžė jis.
Eskalavimo įrodymų yra visur – ypač Maskvos žodžiuose ir veiksmuose. Pastarosiomis savaitėmis Rusija dislokavo tūkstančius karių iš Šiaurės Korėjos, paleido naujos rūšies raketą į Ukrainą ir net atlaisvino savo branduolinių ginklų panaudojimo saugiklius.
Kremlius taip pat pareiškė, kad JAV priešraketinė bazė Lenkijoje bus „prioritetinis galimo neutralizavimo taikinys“.
Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos pajėgos šį mėnesį suintensyvino savo operacijas Ukrainos rytuose ir nuo lapkričio 1 d. užėmė 574 kvadratinius kilometrus teritorijos, t. y. daugiau nei anksčiau šiais metais ar 2023 m.
Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas vadovavo Vakarų galybėms, suteikusioms Kyjivui leidimą šaudyti tolimojo nuotolio raketomis į taikinius Rusijos teritorijoje
Kyjivas ir Maskva turi ir kitų priežasčių norėti greitos karo pabaigos. „Jie abu lenktyniauja su laiku ne tik dėl D. Trumpo, bet ir dėl to, kad abu turi sisteminių, įsisenėjusių problemų“, – sakė J. Nixey.
Pasak eksperto, Ukrainai trūksta darbo jėgos ir atrodo, kad ji „eina link to, kad pralaimėtų šį karą“. Rusija sulaukė pastiprinimo iš Šiaurės Korėjos ir papildomos karinės paramos iš Kinijos, tačiau jos ekonomiką spaudžia silpnėjantis rublis, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas vengia įsakyti surengti dar vieną mobilizacijos etapą.
NATO pareigūnai mano, kad mūšio lauke Rusija stiprina pozicijas, tačiau tai kainuoja brangiai – per dieną, ukrainiečių duomenimis, ji praranda apie 1 500 karių. Ukraina laikosi, nors ir sunkiai. „Nelengva, bet tai dar ne pabaiga. Dar ne viskas prarasta“, – sakė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.
Ko nori V. Putinas?
Paskutinės karo savaitės gali būti lemiamos, nes paliaubų sąlygos gali nulemti ištisų kartų žmonių gyvenimus Ukrainoje, sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide. „Šie istoriniai šalių sprendimai visada ką nors paliks“, – pridūrė jis.
Artėjant antrajai D. Trumpo kadencijai, Ukrainos sąjungininkai nusprendė apsidrausti. Be to, kad suteikė Kyjivui leidimą šaudyti į Rusiją tolimojo nuotolio raketomis, Vakarų pareigūnai pastarosiomis dienomis susitiko aptarti, kaip pasiekti geriausią rezultatą, jei D. Trumpas sausį privers surengti kokias nors derybas.
Prancūzijos pranešimuose teigiama, kad Londonas ir Paryžius aptarė galimą karių siuntimą kaip taikos iniciatyvos dalį. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy neatmetė galimybės, kad ateityje britų kariai gali būti dislokuoti ant žemės.
D. Trumpo pasirinktas taikos pasiuntinys taip pat yra įdomus. Balandžio mėn. 80 metų K. Kelloggas buvo vienas iš strategijos dokumento, kuriame raginama toliau ginkluoti Ukrainą, bet tik tuo atveju, jei Kyjivas sutiks dalyvauti taikos derybose su Rusija, autorių. Siekdamas įtikinti V. Putiną, K. Kelloggas teigė, kad JAV „turėtų pasiūlyti Ukrainai atidėti narystę NATO ilgesniam laikotarpiui mainais į visapusišką ir patikrinamą taikos susitarimą su saugumo garantijomis“.
Visose kalbose apie taiką yra tik viena problema: „Yra mažai įrodymų, kad V. Putinas iš tikrųjų nori derėtis, – sakė pirmiau cituotas Vakarų pareigūnas. – Jis gali būti kantrus, kai tai atitinka jo paties interesus.“
Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly perspėjo, kad derybos su V. Putinu gali sukelti riziką, jog jis persigrupuos ir vėl įsiverš į šalį. „Tikrai manau, kad V. Putinas neturi raudonos linijos, – sakė ji. – Tikroji grėsmė, su kuria susiduriame, yra ta, kad arba jis nuspręs pasitraukti, persiginkluoti ir vėl įsiveržti, arba tai padaryti ir kitur.“
V. Putino puolimas neapsiriboja tiesiogine konflikto zona. Vakarų šalių vyriausybės yra padidintos parengties dėl vadinamųjų „pilkųjų zonų“ karinių veiksmų tiek namuose, tiek Ukrainoje.
Vakarų pareigūnai kaltina Kremlių, kad jis lėktuvuose padeda paketų bombas, bando vykdyti tikslines žmogžudystes ir vykdo išpuolius prieš svarbią infrastruktūrą, pavyzdžiui, geležinkelio linijas, povandeninius kabelius ir elektros tinklus.
Taigi, jei Putinas nesiekia taikos, ko jis nori?
Atsakymas, anot „Chatham House“ eksperto J. Nixey'aus, yra karo išplėtimas.
„Jis iš tiesų mano, kad kariauja su platesniais Vakarais, ir jis rado naują būdą, kaip tai spręsti, kviesdamas ir suvienydamas jėgas su tuo, ką jis vadina „pasauline dauguma“, – sakė J. Nixey.
„V. Putinas tikrai nori sugriauti ir taip netobulą ir svirduliuoančią taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką“, – pridūrė jis.
Parengta pagal „Politico“ inf.
