Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir priešinasi bet kokiems oficialiems Taivano ir kitų šalių kontaktams.
Atsakydamas į klausimą, ar Kinijos kariuomenė imsis kokių nors atsakomųjų priemonių į Lai Ching-te kelionę po Ramiojo vandenyno šalis, Kinijos gynybos ministerijos atstovas Wu Qianas pasakė: „Mes griežtai priešinamės bet kokių formų oficialiems santykiams Kinijos Taivano regione“.
„Kinijos (kariuomenė) vykdo šventą misiją saugoti nacionalinį suverenumą... ir griežtai sutriuškins visus separatistų mėginimus siekti Taivano nepriklausomybės“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė Wu Qianas.
Tuo tarpu Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas ketvirtadienį paprašė Kinijos „pernelyg jautriai nereaguoti“ į numatomą prezidento kelionę po Taivano sąjungininkes Pietų Ramiojo vandenyno regione, pranešė Taivano naujienų agentūra „CNA“.
„Mes raginame Pekiną nesinaudoti ilgamete (Taivano prezidentų kelionių į užsienį) praktika kaip pretekstu pernelyg jautriai reaguoti, pavyzdžiui, surengiant karines pratybas, kuriomis kiltų rizika destabilizuoti santykius tarp skirtingų sąsiaurio krantų“, – kalbėdamas šalies parlamente pasakė Lin Chia-lungas.
Lin Chia-lungo teigimu, vyriausybė „neatmeta galimybės“, kad Kinija atsakydama į Lai Ching-te kelionę po užsienį surengs karines pratybas, turint omenyje, kad Pekinas nuolat „vienaip ar kitaip“ reaguodavo į buvusių Taivano prezidentų užsienio keliones.
Taivano prezidentas Lai Ching-te kelionės po tris Ramiojo vandenyno valstybes salas metu lankysis Havajuose ir JAV Guamo teritorijoje. Tai bus jo pirma užsienio kelionė nuo tada, kai gegužę pradėjo eiti prezidento pareigas.
Pekinas priešinasi tarptautinei paramai, kuria įprasminamas Taivano statuso teisėtumas ir yra atkirtęs Taipėjų nuo daugybės pasaulinių forumų bei iki minimumo sumažinęs jo diplomatinių sąjungininkų skaičių.
Jis atsisako atmesti galimybę Taivaną užimti jėga ir pastaraisiais metais ėmė smarkiau žvanginti ginklais aplink salą.
