JAV prezidento Joe Bideno sprendimas pagaliau leisti Ukrainai naudoti ATACMS prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgas priimtas artėjant galutiniam terminui – Donaldo Trumpo inauguracijai sausio 20 d.
Tikimasi, kad naujasis prezidentas smarkiai pakeis JAV politiką karo atžvilgiu, daugiausia dėmesio skirdamas bandymams priversti Kyjivą ir Maskvą derėtis.
Abi pusės sieks pradėti bet kokias galimas derybas kuo palankesnėje pozicijoje, o Kursko srities teritorija gali būti politiškai vertingiausia iš visų.
„Daugelį mūsų tautiečių šie žodžiai įskaudins, tačiau Kursko srities gynyba yra svarbesnis prioritetas nei Kurachovės priešakinis tiltas, Donecko ir Luhansko sritys“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė karo ekspertas, Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vykdomasis direktorius Dmytro Žmailo.
Tikimasi, kad galimybė pagaliau panaudoti tolimojo nuotolio raketas kariniams objektams Kursko srityje ir jos apylinkėse atakuoti suteiks Ukrainai daugiau galimybių išlaikyti Rusijos teritorijas, kurios, kaip teigiama, yra paskutinis svarbus koziris gana nepalankiose Kyjivo rankose.
Kas yra ATACMS?
Armijos taktinė raketų sistema (ATACMS) yra JAV gaminama vidutinio nuotolio viršgarsinė balistinė raketa.
ATACMS veikimo nuotolis siekia iki 300 km, jose gali būti įrengtos didelės sprogstamosios galios arba kasetinių šaudmenų kovinės galvutės, jos šaudomos iš JAV pagamintų didelio judrumo artilerijos raketų sistemų (HIMARS).
Jos nėra naujiena kare Ukrainoje – 2023 m. rudenį JAV pradėjo tiekti Kyjivui senesnio modelio ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekė apie 165 km.
2024 m. pavasarį laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad JAV pristatė apie 100 atnaujintų ATACMS raketų versijų, kurių veikimo nuotolis siekia iki 300 kilometrų.
Ukraina abu variantus panaudojo mūšio lauke, smogdama taikiniams okupuotame Kryme ir kitose Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, tačiau ilgą laiko jomis Ukrainai buvo draudžiama atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje.
Ypatinga Kursko svarba
Ukrainai pradėjus įsiveržimą į Kursko sritį, Kyjivas pareiškė, kad vienas iš pagrindinių operacijos tikslų – neleisti Maskvai siųsti papildomų pastiprinimų į frontą Ukrainos rytuose.
Tačiau per kelis mėnesius nuo to laiko Rusijos žygiai Donecko srityje tik paspartėjo, o pietinėje Donecko srityje beveik kasdien prarandami dideli Ukrainos teritorijos gabalai, kartais ir ištisi miestai.
Neperkeldama karių iš Rytų Ukrainos, Rusija sugebėjo surinkti beveik 50 tūkst. karių pajėgas Kursko srityje, lapkričio 11 d. pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, įskaitant daugiau kaip 10 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos.
Kariniu požiūriu šis konkretus tikslas Kursko srityje nepavyko, tačiau D. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose iš esmės pakeitė skaičiavimus.
Išrinktasis prezidentas jau seniai žadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje, ir nors jis nedetalizavo savo planų, plačiai pranešama, kad netrukus po to, kai pradės eiti pareigas, bus įšaldytos fronto linijos.
Pasak ekspertų, kalbėjusių su „Kyiv Independent“, šiuo metu Ukrainos teritorija Kurske yra įgavusi itin didelę politinę vertę ir būtų stiprus koziris bet kokiose derybose.
„Maskva nori eiti į bet kokias derybas su vyraujančiu pasakojimu, kad Ukraina vis labiau silpnėja ir vis mažiau pajėgi palaikyti karą, o sąjungininkai vis labiau pavargsta remti Kyjivą, tuo tarpu Maskva gali išlaikyti tokį pastangų lygį amžinai“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė Aberistvito universiteto tarptautinės politikos vyresnioji dėstytoja Jenny Mathers.
„Viskas, kas kelia abejonių dėl šio naratyvo, pavyzdžiui, naujai sustiprėjusios ukrainiečių pajėgos Rusijoje, apribojimų Ukrainai naudoti Vakarų ginklus sušvelninimas arba didesnė energija ir entuziazmas kovoti iš Ukrainos sąjungininkų pusės, kelia pavojų Rusijos pozicijai“, – pridūrė ji.
Jei Ukraina sugebės išsilaikyti, kol D. Trumpas pradės eiti pareigas, tai gali padaryti neįgyvendinamą idėją, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiks su bet kokiu pasiūlymu įšaldyti karą, nes karo įšaldymas su fronto linija Rusijos viduje Kremliui greičiausiai būtų neįmanomas.
„Mūsų buvimas Rusijoje paneigia jo galią, – sakė D. Žmailo. – Tai taip pat sustiprina mūsų derybines pozicijas ir atsveria rusų, įvairių taikos balandžių, Kinijos ir Brazilijos bei Afrikos iniciatyvą įšaldyti faktinę fronto liniją.“
„Štai kodėl rusai dabar tapo tokie aktyvūs“, – pridūrė ukrainiečių karo ekspertas.
Tačiau visa tai priklauso nuo vieno dalyko – ar Ukraina sugebės išlaikyti teritoriją Kursko srityje ir atremti 50 tūkst. karių pajėgas, kurios dabar surinktos pulti Kyjivo pozicijas.
Pasak buvusio Jungtinės Karalystės gynybos atašė Maskvoje (2019–2022 m.) Johno Foremano CBE, sprendimas leisti Ukrainai naudoti ATACMS prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgas Kursko srityje bent iš dalies yra siekis padėti Kyjivui išlaikyti kuo daugiau teritorijos, kol D. Trumpas pradės eiti pareigas ir bandys įšaldyti fronto linijas.
„Be to, tai reakcija į Šiaurės Korėjos siunčiamus karius ir Rusijos vykdomą Ukrainos miestų šturmą“, – pridūrė jis.
Ar gali ATACMS pakeisti padėtį?
„Kaip ir bet koks įvestas ginklas, jis pats savaime karo nelaimės“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) karo analitikas Sascha Bruchmannas.
„Tačiau dėl jo rusams bus sunkiau veiksmingai vadovauti savo kariams ir tinkamai juos aprūpinti iš dar didesnio atstumo“, – pastebėjo jis.
S. Bruchmannas atkreipia dėmesį į poveikį, kurį JAV tiekiami HIMARS padarė Ukrainoje, kai jie pirmą kartą atvyko 2022 m. vasarą, priversdami Rusijos pajėgas perkelti vadovavimo centrus ir logistikos mazgus iš jų 80 km nuotolio po serijos niokojančių ukrainiečių smūgių.
„Dėl to rusams bus sunkiau veiksmingai vadovauti savo kariams ir tinkamai juos aprūpinti iš dar didesnio atstumo, – sakė S. Bruchmanas. – Pavyzdžiui, Rusijos transporto mazgai, tokie kaip traukinių mazgai, maitinantys fronto linijas Kurske ar Belgorode, dabar yra labiau pažeidžiami.“
Ukrainiečiai pranešė, kad naktį į lapkričio 19 d. Karačeve buvo įvykdyta ataka prieš Rusijos arsenalą su ten sandėliuojama artilerijos amunicija, įskaitant Šiaurės Korėjos amuniciją, KAB valdomas aviacines bombas, priešlėktuvines raketas ir raketų paleidimo amuniciją.
Į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas pritarė S. Burchmanui, sakydamas, kad nors tokie smūgiai „nepakeis žaidimo“, vis dėlto tai „tebėra teigiamas žingsnis“.
„Tikėčiausi, kad Ukrainos generalinis štabas jomis (raketomis) pasinaudos, siekdamas nukreipti jas prieš Rusijos štabą, logistiką ir artileriją“, – sakė jis laikraščiui „Kyiv Independent“.
„Taip nugalėsite masę, o masė yra vienintelis rusų pajėgų pranašumas – didelis skaičius“, – pridūrė B. Hodgesas. Kursko srityje politinės machinacijos, susijusios su J. Bideno sprendimu dėl ATACMS, bent vienam kariui sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų.
„Žiūriu į visa tai, ir man visa tai – didelis šou“, – „Kyiv Independent“ sakė Dmytro, Ukrainos 61-osios mechanizuotosios brigados medikas, Kursko srityje dislokuotas nuo pat įsiveržimo pradžios.
„Kodėl jie to nepadarė anksčiau? Kodėl mes taip ilgai užtrukome? Todėl, kad kažkam tiesiog buvo pelninga viską vilkinti, štai ir viskas. Vadinasi, žmogaus gyvybė nevertinama, nevertinami žmogiškieji ištekliai, o vertinama kažkas kita“, – piktinosi medikas.
Ką sako Kyjivas?
Oficialiai Kursko srities teritorijos laikymas yra ne siekis turėti kozirį būsimose derybose, o Ukrainos Sumų srities gynimas nuo išpuolių, laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė Ukrainos įstatymų leidėjas, parlamento užsienio reikalų politikos pirmininkas Oleksandras Merežko. Tačiau jis pridūrė, kad tai ne tik karinis tikslas, bet ir politinis svoris taikos derybų kontekste.
„Tai gali padėti priversti V. Putiną rimtai derėtis, – sakė jis. – Kadangi šios teritorijos turėjimas rodo V. Putino silpnumą, jo nesugebėjimą užtikrinti saugumą šalyje.“
Nors tai ir nėra oficiali pozicija, V. Zelenskis yra užsiminęs apie derybinę galią dėl Kursko srities teritorijos išlaikymo, rugsėjo 4 d. sakydamas, kad prekiaujant užimtomis teritorijomis taikomas „toks pat požiūris“ kaip ir prekiaujant paimtais karo belaisviais.
Po lapkričio 5 d. įvykusių JAV prezidento rinkimų nuotaikos Kyjive smarkiai pasikeitė: lapkričio 16 d. V. Zelenskis pareiškė, kad karas „baigsis greičiau“, kai valdys D. Trumpo administracija, ir pridūrė, kad Ukraina turi padaryti viską, kas įmanoma, kad karas būtų užbaigtas diplomatinėmis priemonėmis.
„Yra tendencija D. Trumpo išrinkimą ir artėjantį jo prezidentavimą vertinti tik kaip blogą naujieną Ukrainai, tačiau jausmas, kad šis karo etapas artėja prie tam tikro sprendimo, galėjo sukurti tam tikrą skubą ir tempą, kuris gali būti naudingas Ukrainai“, – sakė J. Mathers ir pridūrė:
„Nesant laikrodžio tiksėjimo jausmo, kurį sukėlė artėjanti D. Trumpo inauguracija, yra pavojus, kad Ukrainos teritoriniai laimėjimai Rusijoje laikui bėgant galėjo tiesiog sumažėti iki nedidelio arba išvis iki nulio. Taigi, sukurdamas naują impulsą, manau, kad D. Trumpas gana stipriai paveikė įvykius.“
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.
