Jei ne vėluojantis jungiamasis skrydis, padegamoji bomba greičiausiai būtų sprogusi aukštai virš Europos Sąjungos skrendančio lėktuvo viduje, apie šią vasarą įvykusį su Lietuva susijusį incidentą rašo Briuselio leidinys. Vietoj to ji užsidegė ant žemės Vokietijos Leipcigo oro uoste ir padegė DHL krovinių gabenimo oro transportu konteinerį.
Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad liepą įvykdytas išpuolis buvo Rusijos agentų, kurie planavo panašius sprogmenis padėti į Jungtines Valstijas skrendančiuose lėktuvuose, testas.
„Jau kurį laiką stebime agresyvius Rusijos žvalgybos tarnybų veiksmus“, – sakė neseniai iš Vokietijos federalinės vidaus žvalgybos agentūros prezidento pareigų pasitraukęs Thomas Haldenwangas.
„Rusija naudoja visą priemonių rinkinį – nuo įtakos politinėms diskusijoms darymo iki kibernetinių išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir didelio masto sabotažo“, – pridūrė jis.
Kremlius jau seniai vykdo vadinamąjį hibridinį karą prieš Europos šalis, įskaitant dezinformacijos kampanijas, įsilaužimus, kibernetines atakas ir kišimąsi į rinkimus, siekdamas destabilizuoti Europos visuomenes ir paskatinti jas sumažinti karinę paramą Ukrainai.
Praėjusią savaitę Vokietija pranešė, kad dėl sabotažo buvo nutraukti du povandeniniai telekomunikacijų kabeliai Baltijos jūroje.
„Nežinodami, kas tiksliai tai padarė, turime daryti išvadą, kad tai hibridiniai veiksmai, ir taip pat turime daryti prielaidą – to nežinodami – kad tai sabotažas“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Keliomis dienomis anksčiau Rusijos šnipinėjimo laivą „Jantar“ Airijos karinis jūrų laivynas palydėjo iš Airijos jūros po to, kai jis įplaukė į Airijos kontroliuojamus vandenis ir patruliavo teritorijoje, kurioje yra svarbių energetikos ir interneto vamzdynų bei kabelių.
Rusijos veiksmai taip pat peraugo į atvirą smurtą.
Rusijos tankai gal ir nevažiuoja į Lietuvą, Lenkiją ar Estiją, bet Maskvos agresiją vis sunkiau atmesti. Liepą antrasis siuntinys su padegamuoju užtaisu, panašus į tą, kuris buvo padėtas Leipcige, liepsnojo sandėlyje netoli Jungtinės Karalystės Birmingemo miesto, o Vokietijos antiteroristinė policija tiria sąsajas su kitais atvejais kitose Europos šalyse.
Norvegijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Nilsas Andreas Stensønesas rugsėjo mėn. sakė, kad tikisi, jog Kremlius suintensyvins pastangas sabotuoti naftos ir dujų infrastruktūrą.
Vakarų pareigūnai įtaria Maskvą prisidėjus prie padegimų Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. O Vokietijos ir JAV pareigūnai teigia sužlugdę Rusijos sąmokslą nužudyti Arminą Pappergerį, Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“, pagrindinės artilerijos sviedinių tiekėjos Ukrainos kariuomenei, vadovą.
Nors kai kurios vyriausybės, visų pirma Šiaurės ir Baltijos šalių, bandė kelti aliarmą, kolektyvinis ES ir NATO atsakas kol kas buvo itin kuklus.
„Esame paprasčiausiai per daug mandagūs, – sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen liepą Vašingtone vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose. – Dabar jie mus puola kiekvieną dieną.“
Iš dalies Europos pasyvumą galima paaiškinti Vakarų sostinių baime, kad jos bus įtrauktos į konfliktą, kuriam nėra pasirengusios, sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) terorizmo ir nekonvencinio karo ekspertas Danielis Bymanas.
„Dauguma šalių nenori atvirai konfrontuoti su Rusija labiau nei dabar, – sakė jis. – Jos nerimauja dėl eskalacijos, dėl ciklo „pirmyn ir atgal“, kuris tik pablogins padėtį.“
Net žodžiai, kuriais kalbama apie išpuolius, atspindi Europos nedrąsumą, sakė kadenciją baigiantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Kodėl mes tai vadiname hibridiniu (karu)? Todėl, kad iš esmės, kai vadiname tai hibridiniu reiškiniu, nereikia nieko daryti, – praėjusį mėnesį saugumo konferencijoje Rygoje sakė G. Landsbergis. – Jei vadintume tai terorizmu, tai reiškia, kad reikėtų reaguoti.“
NATO ribos
Pasak Austrijos saugumo eksperto Gerhardo Mangotto, Kremliaus hibridinio karo prekės ženklą sukūrė Rusijos generolas Valerijus Gerasimovas, dabar einantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pareigas.
„Tai niekada nereiškia vien dezinformacijos ir propagandos, bet ir platų priemonių arsenalą – nuo sabotažo iki Vakarų politinių partijų infiltracijos ir finansavimo bei Rusijos naikintuvų vykdomų NATO valstybių oro erdvės pažeidimų“, – sakė G. Mangottas.
Lietuvoje Maskva naudoja dezinformaciją, kad pakenktų planuojamam Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados dislokavimui, kuris yra NATO pastangų sustiprinti savo rytinį flangą dalis.
„Skleidžiama daug netikrų naujienų, pavyzdžiui, kad vokiečių kariai prievartauja moteris ir nori okupuoti Lietuvą, – „Politico“ cituoja Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Darių Jauniškį. – Rusija nori sabotuoti projektą. Mes į tai žiūrime labai rimtai.“
Spalio mėnesį Lenkija laikinai sustabdė – ES vadovams pritarus – prieglobsčio teisių taikymą iš Baltarusijos į šalį atvykstantiems migrantams, o Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas dėl atvykėlių skaičiaus padidėjimo kaltino Maskvos pastangas destabilizuoti Varšuvą.
Tačiau net ir pavojingiausia Rusijos destabilizacijos kampanija atrodo kruopščiai sureguliuota taip, kad nesukeltų kolektyvinio NATO atsako pagal Vakarų karinio aljanso abipusės gynybos nuostatą, vadinamą 5-uoju straipsniu.
Vietoj to Kremlius, atrodo, pamažu didina spaudimą, norėdamas išsiaiškinti, kas jam gali pavykti. „Rusija bando 5-ojo straipsnio ribas, kad sukeltų netikrumą“, – anksčiau šiais metais sakė Vokietijos įstatymų leidėjas ir buvęs Vokietijos kariuomenės generalinio štabo karininkas Roderichas Kiesewetteris.
NATO šalys aptarė kolektyvinį atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, prieš liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone žurnalistams sakė aukštas NATO pareigūnas. Net jei išpuoliai nelaikytini karo veiksmais tradicine prasme, šalys galėtų remtis 4 straipsniu, kuriame raginama konsultuotis, kai kyla grėsmė šalies saugumui.
„Nemanau, kad [galime] tai atmesti ateityje, – sakė aukšto rango NATO pareigūnas. – Ypač jei matytume, kad tokia veikla toliau blogėja ir intensyvėja.“
Tačiau kol kas Aljanse nėra didelio noro konfrontuoti.
„NATO yra gynybinis karinis aljansas, kuris mąsto taikos ir karo metu“, – Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“ anksčiau šį mėnesį sakė Prancūzijos gynybos štabo viršininkas generolas Thierry Burkhardas. NATO priemonės paprasčiausiai nėra pritaikytos pilkajai zonai „konkurencijos ir varžybų pasaulyje“.
„Didelė problema“ dabartinėje situacijoje remtis 5-uoju straipsniu yra ta, kad „sąjungininkai neturi aiškaus apibrėžimo, ką reiškia hibridinis karas“, – sakė buvęs Estijos gynybos ir žvalgybos pareigūnas, dabar dirbantis Estijoje įsikūrusiame Tarptautiniame gynybos ir saugumo tyrimų centre Marekas Kohvas.
„Kita pagrindinė problema yra (kaltės) priskyrimas, – pridūrė M. Kohvas. – Jis paprastai atsiranda šiek tiek vėliau.“
Pavyzdžiui, praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai prieš Paryžiaus olimpines žaidynes buvo sabotuoti Prancūzijos geležinkeliai, šalies žvalgybos tarnybos vis dar tiria, ar už išpuolio stovi Maskva, rašo „Le Monde“.
Kita kliūtis – tokių šalių kaip Vengrija ir Turkija narystė NATO, „šalių, kurios rodė simpatijas Rusijai“, – sakė CSIS ekspertas D. Bymanas. Dėl to bendru sutarimu pagrįstam kariniam aljansui sunkiau priimti reikšmingus sprendimus prieš Maskvą.
Nepaisant to, Europos vyriausybės rodo vis didesnį norą priskirti sabotažo veiksmus Rusijai.
Pasak Estijos gynybos ministro Hanno Pevkuro, tai yra pirmas žingsnis kovojant su Rusija. „Kai kas nors atsitinka, tiesiog paviešinkite tai, – sakė H. Pevkuras. – Parodykite, kad šie vyrukai buvo pasamdyti Rusijos tarnybų ir kad šie vyrukai vykdė šiuos išpuolius gaudami pinigų iš Rusijos.“
Atsakomasis smūgis sankcijomis
Vengdamos tiesioginės konfrontacijos, ES ir NATO šalys pamažu didina pastangas pasipriešinti Rusijos hibridiniam karui.
Reaguodamas į Rusijos pastangas pakenkti 2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimams, 2021 m. Paryžius įsteigė vyriausybinę agentūrą „Viginum“, skirtą kovoti su užsienio skaitmeniniu kišimusi.
Nuo to laiko Prancūzijos vyriausybė apkaltino Rusiją, kad ji stovi už internetinės kampanijos, kuria buvo siekiama sukelti paniką dėl patalinių blakių plitimo Paryžiuje ir susieti jų protrūkį su ukrainiečių pabėgėlių atvykimu.
Prancūzijos žvalgybos tarnybos taip pat įtaria Maskvą pavedus Bulgarijos ir Moldovos piliečiams Paryžiaus gatvėse piešti antisemitinius grafičius ir taip kurstyti vidaus įtampą dėl Izraelio ir „Hamas“ karo.
Švedijoje vyriausybė įsteigė specialią „psichologinės gynybos agentūrą“ dezinformacijai nustatyti ir jai atremti.
Svarbiausios infrastruktūros apsauga taip pat tapo nauju NATO ir ES prioritetu.
Po „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo 2023 m. vasarį NATO įsteigė naują povandeninės infrastruktūros koordinavimo grupę, kuri vertins pažeidžiamumą ir koordinuos NATO vyriausybių ir privataus sektoriaus pastangas. 2023 m. kovą taip pat buvo sukurta nauja ES ir NATO darbo grupė dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumo.
Praėjusį mėnesį Vokietijos ir Norvegijos gynybos ministrai B. Pistoriusas ir Bjørnas Arildas Gramas NATO gynybos ministrų susitikimo kuluaruose pareiškė, kad nori, jog sąjungininkės sukurtų penkis regioninius centrus povandeninei infrastruktūrai, pavyzdžiui, telekomunikacijų linijoms, dujotiekiams ir elektros jungtims, stebėti ir apsaugoti.
Europos šalys taip pat bando duoti atkirtį sankcijomis. Spalio mėnesį ES oficialiai nustatė naują sistemą, pagal kurią blokas gali taikyti sankcijas asmenims ir subjektams, dalyvaujantiems Rusijos hibridiniame kare – įskaitant kišimąsi į rinkimus, sabotažą, dezinformaciją, kibernetines atakas ir migrantų instrumentalizavimą.
Galimos sankcijos apima turto įšaldymą ir draudimą keliauti. „ES atsakas išlieka vieningas ir ryžtingas, – sakoma Švedijos užsienio reikalų ministrės Marijos Malmer Stenergard elektroniniu paštu leidiniui „Politico“ atsiųstame pareiškime. – Rusijai nepavyks pakenkti ES ir jos valstybių narių atsparumui ir stabilumui.“
Vienkartiniai agentai
Tačiau kol kas ES ir NATO nelabai sekėsi atgrasyti Rusiją.
Sankcijos, tiesiogiai susijusios su karu Ukrainoje, kol kas turėjo ribotą poveikį, todėl neaišku, ar naujasis režimas bus veiksmingas.
„Europiečiai turi reaguoti daug vieningiau ir ryžtingiau, – sakė D. Bymanas iš CSIS. – Karinė pagalba (Ukrainai) turėtų būti padidinta, kad būtų parodyta, jog Rusijos pastangos turi atvirkštinį poveikį.“
Be išlaidų gynybai didinimo, šalys turi stiprinti vidaus saugumą, įskaitant policiją, vidaus žvalgybos tarnybas ir keitimąsi informacija tarp sąjungininkų vyriausybių, sakė M. Kohvas.
„Jei praleisime šią galimybę, Rusija tik dar labiau sustiprins savo įtaką, – įspėjo ekspertas. – Turime prisiminti, kad jie iš esmės imituoja Sovietų Sąjungos Šaltojo karo sabotažo doktriną“.
Vienas iš ryžtingiausių Europos atsakų, atvirkščiai, apsunkino nusikaltimų atsekimą iki jų vykdytojų.
Nuo 2022 m., kai Rusija visiškai įsiveržė į Ukrainą, Europos šalių vyriausybės išsiuntė iš šalies daugiau kaip 700 Rusijos šnipų, apsimetusių diplomatais.
Atsakydamas į tai Kremlius ėmėsi verbuoti vadinamuosius vienkartinius agentus, kartais per „Telegram“ kanalus. Dažniausiai tai rusakalbiai, informacines technologijas (IT) išmanantys 20–30 metų amžiaus jauni vyrai, dažnai turintys kriminalinę praeitį. Kai kurie jų yra ideologiškai motyvuoti, kiti tai daro dėl pinigų, mokamų kriptovaliutomis.
Žvalgybos pareigūnai sakė, kad Leipcige užsidegusį siuntinį galėjo padėti vienkartinis agentas, kuris galėjo net nežinoti, kad padėjo padegamąją bombą. Balandžio mėnesį Jungtinėje Karalystėje vienas britas buvo apkaltintas priešiškos veiklos vykdymu Maskvos naudai.
Kaip sakė buvęs Vokietijos ambasadorius, ėjęs pirmojo NATO žvalgybos vadovo pareigas, Arndtas Freytagas von Loringhovenas, svarbiausia, kad Europa suprastų grėsmę ir priverstų Rusiją sumokėti kainą.
„Mes miegame, – sakė A. F. von Loringhovenas. – Agresyvus elgesys turi turėti politinę kainą.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
