Ir tai yra visiškai suprantama. Kaip primena BBC Rusijos naujienų redaktorius Steve'as Rosenbergas, šią savaitę Kremliaus vadovas sumažino Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo ribą. Šią savaitę JAV ir Jungtinė Karalystė peržengė (dar vieną) V. Putino raudonąją liniją, leisdamos Ukrainai apšaudyti Rusiją Vakarų tiekiamomis ilgesnio nuotolio raketomis.
Tai taip pat tai buvo savaitė, kai V. Putinas pagrasino Jungtinei Karalystei, JAV ir bet kuriai kitai šaliai, šiam tikslui tiekiančiai Ukrainai tokius ginklus.
„Manome, kad turime teisę panaudoti savo ginklus prieš karinius objektus tų šalių, kurios leidžia naudoti savo ginklus prieš mūsų objektus“, – ketvirtadienio vakarą kreipdamasis į tautą sakė Rusijos vadovas.
Taigi „ką toliau darys Vladimiras Putinas“ šiandien iš tiesų yra pats aktualiausias klausimas.
Kaip pažymi S. Rosenbergas, galbūt net pats V. Putinas nežino atsakymo į šį klausimą, todėl viskas tampa dar rimčiau.
Tačiau vietoj atsakymų žymus Rusijos politikos apžvalgininkas pateikia keletą pastebėjimų.
Karas eskaluojamas
Šią savaitę Kremlius apkaltino „kolektyvinius Vakarus“ eskaluojant karą Ukrainoje.
Tačiau beveik trejus metus trunkantis karas Ukrainoje parodė, kad būtent V. Putinas naudoja eskalavimą kaip priemonę savo tikslams pasiekti – šiuo atveju Ukrainos kontrolei arba bent jau taikai Rusijos sąlygomis.
V. Putino plataus masto invazija į Ukrainą, jo sprendimas paskelbti keturis Ukrainos regionus Rusijos dalimi, Šiaurės Korėjos kariuomenės dislokavimas Kursko srityje, ketvirtadienį priimtas sprendimas nukreipti į Ukrainos miestą Dniprą naują vidutinio nuotolio hipergarsinę balistinę raketą ir grasinimai smogti Vakarams – visa tai yra šio konflikto eskalavimo momentai.
Kartą S. Rosenbergas V. Putiną apibūdino kaip automobilį be atbulinės pavaros ir stabdžių, kuris lekia greitkeliu ir kurio akceleratoriaus pedalas – prispautas prie grindų.
Iš to, kas vyksta pastarąją savaitę matyti, kad mažai kas pasikeitė.
„Nesitikėkite, kad Putinmobilis staiga sulėtės ar sumažins tempą dabar, kai Rusijai bus suduoti ilgesnio nuotolio raketų smūgiai“, – rašo S. Rosenbergas.
Tačiau eskalavimas yra kitas klausimas. Tai labai tikėtina. Ukraina ruošis naujoms Rusijos atakoms, dar smarkesniems bombardavimams. Vakarų šalių vyriausybės įvertins grėsmės lygį, atsižvelgdamos į V. Putino perspėjimus.
Dar prieš Kremliaus šeimininko kreipimąsi per televiziją Vakaruose buvo nuogąstaujama dėl suaktyvėjusio Rusijos hibridinio karo.
Praėjusį mėnesį britų saugumo tarnybos MI5 vadovas perspėjo, kad Rusijos karinė žvalgyba vykdo kampaniją, kuria siekiama „sukelti chaosą Didžiosios Britanijos ir Europos gatvėse“.
„Matėme padegimų, sabotažų ir dar daugiau“, – pridūrė jis.
Dar birželį V. Putinas užsiminė, kad Maskva gali apginkluoti Vakarų priešininkus, jei Ukrainai bus leista smogti į Rusijos gilumą vakarietiškomis ilgojo nuotolio raketomis.
„Mes manome, kad jei kas nors galvoja, jog galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad jie smogtų į mūsų teritoriją ir sukeltų mums problemų, – sakė jis, – kodėl mes negalėtume tiekti savo tos pačios klasės ginklų į tuos pasaulio regionus, kur jie būtų nukreipti į jautrius objektus tų šalių, kurios tai daro Rusijai?“
Branduolinio smūgio scenarijus
Po klausimo „Ką V. Putinas darys toliau?“ paprastai seka dar vienas klausimas: „Ar V. Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą Ukrainos kare?“.
Rusijos lyderis yra padaręs apie tai keletą subtilių užuominų.
Paskelbęs apie savo „specialiosios karinės operacijos“ – plataus masto invazijos į Ukrainą – pradžią, jis buvo paskelbęs perspėjimą „tiems, kuriems gali kilti pagunda kištis iš išorės“.
„Kad ir kas bandytų stoti mums skersai kelio ar keltų grėsmę mūsų šaliai ir mūsų žmonėms, – tada pareiškė Rusijos vadovas, – jie turi žinoti, kad Rusija nedelsdama atsakys.“
„Ir pasekmės bus tokios, kokių jūs dar nematėte per visą savo istoriją“, – pridūrė jis.
Vakarų lyderiai iš esmės atmetė tai, ką jie laikė branduoliniu sabotažu. Nuo karo pradžios Vakarų vyriausybės peržengė kelias Rusijos „raudonąsias linijas“: aprūpino Ukrainą tankais, pažangiomis raketų sistemomis, o vėliau – naikintuvais F-16.
„Pasekmės“, kuriomis grasino Kremlius, taip ir neapsireiškė.
Rugsėjį V. Putinas paskelbė, kad mažina branduolinių ginklų panaudojimo ribą. Šis įsakas buvo patvirtintas šią savaitę. Tai buvo aiškus įspėjimas Europai ir Amerikai neleisti ilgesnio nuotolio raketų smūgių Rusijos teritorijoje.
Dabar ir ši raudona linija buvo peržengta. Kreipimesi į tautą V. Putinas patvirtino Vakarų pranešimus, kad Ukraina paleido JAV tiekiamas ATACMS ir Didžiojoje Britanijoje pagamintas „Storm Shadow“ raketas į taikinius Rusijos teritorijoje.
Šios savaitės pradžioje prokremliškas bulvarinis laikraštis „Moskovskij komsomolec“ paklausė į atsargą išėjusio generolo leitenanto, kaip Rusija turėtų atsakyti į ATACMS ataką Briansko srityje. Šis atsakė:
„Trečiojo pasaulinio karo pradėjimas dėl smūgių ginklų sandėliui Briansko srityje tikriausiai būtų trumparegiškas.“
Būtų paguodžiantis dalykas manyti, kad Kremlius pritaria tokiai nuomonei. Tačiau V. Putino kreipimesi į tautą nebuvo jokių to įrodymų.
Jo žinia Ukrainos šalininkams Vakaruose atrodė tokia: tai yra raudona linija, kurią aš vertinu rimtai ir tik pabandykite ją peržengti.
„Net V. Putinas nežino, ar jis gali panaudoti branduolinį ginklą, ar negali. Tai priklauso nuo jo emocijų“, – neseniai BBC sakė „Novaja Gazeta“ apžvalgininkas Andrejus Kolesnikovas.
„Mes žinome, kad jis labai emocionalus žmogus. Sprendimas pradėti šį karą taip pat buvo emocinis žingsnis. Dėl to turime rimtai vertinti jo idėją keisti branduolinę doktriną. Sakoma, kad karo baimė turi sugrįžti ir suvaldyti abi puses, tačiau tai taip pat yra eskalacijos priemonė.
Taip aiškindami turime pripažinti, kad V. Putinas tam tikromis aplinkybėmis gali panaudoti bent taktinį branduolinį ginklą riboto branduolinio karo rėmuose. Tai neišspręs problemos. Tačiau tai bus savižudiškos eskalacijos pradžia visam pasauliui“, – pridūrė jis.
Taktiniai branduoliniai ginklai – tai nedidelės kovinės galvutės, skirtos naudoti mūšio lauke arba ribotam smūgiui.
D. Trumpo veiksnys
V. Putinas gali veikti vadovaudamasis emocijomis. Be to, akivaizdu, kad jį taip pat skatina nepasitenkinimas Vakarais, ir jis, atrodo, yra pasiryžęs nesitraukti.
Tačiau jis taip pat žino, kad pasaulis netrukus gali tapti visai kitoks.
Po dviejų mėnesių Joe Bidenas baigs eiti pareigas, o Baltuosiuose rūmuose sėdės D. Trumpas.
Išrinktasis prezidentas D. Trumpas išreiškė skeptišką požiūrį į JAV karinę pagalbą Ukrainai ir aršiai kritikavo NATO. Jis taip pat neseniai sakė, kad kalbėtis su V. Putinu būtų „protinga“.
Visa tai turėtų būti muzika V. Putino ausims.
O tai reiškia, kad, nepaisant naujausių grasinimų ir perspėjimų, Kremlius gali nuspręsti dabar nesiimti didelio eskalavimo.
Tai yra, jei Kremlius yra apskaičiavęs, kad D. Trumpas padės užbaigti karą Rusijai naudingomis sąlygomis.
„Jei šis apskaičiavimas pasikeis, gali pasikeisti ir Maskvos atsakas“, – daro išvadą S. Rosenbergas.
Parengta pagal BBC inf.
