Vienas iš Sudano kariuomenės taikinių – sostinė Chartumas. Konflikto pradžioje RSF užėmė didžiąją dalį šio miesto, o Sudano kariuomenė kontroliuoja miestą dvynį Omdurmaną, esantį kitapus Nilo upės.
Kariuomenė puolė per du tiltus, kurie iki šiol buvo uždaryti, o dėl jų vyko arši kova. Pranešama, kad ji pirmą kartą nuo konflikto pradžios užsitikrino tilto prieigas rytinėje Nilo pusėje.
Nepaisant Sudano kariuomenės sėkmės, vis dar yra vietų, kur žmonės gali kirsti Nilo upę.
„Kur yra visas pasaulis?“
Sudane apsilankęs BBC žurnalistas sutiko grupę moterų, kurios keturias valandas ėjo į turgų kariuomenės kontroliuojamoje teritorijoje Omdurmano pakraštyje. Ten jos siekia gauti pigesnio maisto.
Moterys atvyko iš Sudane esančios vietovės, kurią kontroliuoja RSF pajėgos. Jos pasakojo, kad jų vyrai nebegali išeiti iš namų, nes RSF kovotojai juos muša, atima visus uždirbtus pinigus arba sulaiko ir reikalauja sumokėti už paleidimą.
„Mes kenčiame šiuos sunkumus, nes norime išmaitinti savo vaikus. Esame alkani, mums reikia maisto“, – sakė viena iš kalbintų moterų.
Tuomet BBC žurnalistas paklausė, ar jos yra saugesnės už vyrus ir užsiminė apie seksualinius nusikaltimus. Nutilus balsams pasigirdo vienos moters balsas.
„Kur yra visas pasaulis? Kodėl mums niekas nepadeda? Čia tiek daug moterų, kurios buvo išprievartautos, bet jos apie tai nekalba. Ką tai pakeistų?“, – verkdama sakė ji.
„Kai kurias merginas RSF verčia naktimis gulėti gatvėse, – tęsė ji. – Jei jos vėlai grįžta iš šio turgaus, RSF jas laiko penkias ar šešias dienas.
Kol moteris pasakojo savo istoriją BBC žurnalistams, jos mama sėdėjo padėjusi galvą ant rankų ir verkė. Kitos aplink ją esančios moterys taip pat pradėjo verkti.
„Jūs savo pasaulyje, jei jūsų vaikas išeitų, ar paliktumėte jį? – rėžė ji. – Argi neitumėte jo ieškoti? Bet pasakykite mums, ką mes galime padaryti? Nuo mūsų niekas nepriklauso, niekas mumis nesirūpina. Kur yra pasaulis? Kodėl jūs mums nepadedate!.“
Sisteminis smurtas
Kelias per Nilo upę, kur BBC žurnalistai sutiko apklaustas moteris, buvo panašus į savotišką langą į pasaulį, pilną kančios ir desperacijos.
Keliautojos pasakojo, kad konflikto metu jos susiduria su neteisėtumu, plėšikavimu ir žiaurumu. JT teigimu dėl šio konflikto daugiau kaip 10,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Tačiau būtent seksualinis smurtas tapo būdingu užsitęsusio konflikto bruožu. Jis prasidėjo kaip kariuomenės ir RSF kova dėl valdžios, bet vėliau įtraukė vietos ginkluotas grupuotes ir kovotojus iš kaimyninių šalių
JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas pareiškė, kad prievartavimas naudojamas kaip „karo ginklas“.
Neseniai vykusioje JT faktų nustatymo misijoje buvo užfiksuoti keli atvejai, kuomet Sudano kariuomenės nariai išžagino ir grasino išžaginti moteris.
Tačiau nustatyta, kad RSF ir su ja susijusios sukarintos grupuotės vykdė didelio masto seksualinį smurtą ir tai prilygsta tarptautinės teisės pažeidimams.
Saugojo vaikus
BBC žurnalistų kalbinta Miriam, kurios vardas buvo pakeistas, kaltino RSF ją išprievartavus. Ji pabėgo iš savo namų Sudano Dar es Salaamo mieste ir prisiglaudė pas brolį.
Dabar mergina dirba arbatos kioske. Tačiau karo pradžioje, pasak jos, du ginkluoti vyrai įsiveržė į jos namus ir bandė išprievartauti jos dukteris – vienai buvo 17, kitai – 10 metų.
„Mergaitėms liepiau likti už manęs, o RSF pasakiau: Jei norite ką nors išprievartauti, tai turiu būti aš“, – sakė ji.
„Jie mane mušė ir liepė nusirengti. Prieš juos nusirengdama liepiau mergaitėms išeiti. Jie pasiėmė vaikus ir peršoko per tvorą. Tada vienas iš vyrų ant manęs užgulė“, – pasakojo ji.
Siaubinga kaimynų istorija
Tarptautiniams tyrėjams RSF tvirtino, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią seksualiniam smurtui ir kitoms smurto formoms, kurios yra žmogaus teisių pažeidimai.
Tačiau pasakojimų apie seksualinę prievartą yra daug ir nuoseklių, o padaryta žala turi ilgalaikį poveikį.
Sėdėdama ant žemos taburetės medžių eilės pavėsyje, Fatima, kurios vardas taip pat buvo pakeistas, portalui BBC pasakojo, kad atvyko į Omdurmaną gimdyti dvynukų ir planuoja pasilikti.
Ji pasakojo, kad viena iš jos kaimynių, penkiolikmetė mergina, taip pat pastojo po to, kai ją ir jos septyniolikmetę seserį išprievartavo keturi RSF kariai.
Ji sakė, kad žmones pažadino riksmai ir jie išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta, tačiau ginkluoti vyrai jiems pasakė, kad bus sušaudyti, jei negrįš į savo namus.
Kitą rytą jie rado dvi mergaites su prievartos žymėmis ant kūnų, o vyresnįjį brolį užrakintą viename iš kambarių.
„Per karą, atvykus RSF, iškart pradėjome girdėti apie išprievartavimus, o galų gale pamatėme tai tiesiai priešais save pas kaimynus, – sakė Fatima. – Iš pradžių abejojome, bet dabar žinome, kad mergaites prievartavo būtent RSF“.
Punkte, per kurį žmonės kerta Nilo upę sako, kad yra per daug neturtingos, kad galėtų pradėti naują gyvenimą, kaip tai padarė Miriam, palikusi Dar es Salaamą.
Kol šis karas tęsiasi, jos neturi kito pasirinkimo, kaip tik grįžti į jo baisumus.
Parengta pagal BBC inf.
