JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas šią sutartį pasirašė su Filipinų gynybos sekretoriumi Gilberto Teodoro prasidedant vizitui Maniloje, kurio metu taip pat buvo surengtas uždaras susitikimas su prezidentu Ferdinandu Marcosu. Pranešama, kad naujoji sutartis leis dalintis įslaptinta informacija, kuri galėtų būti naudinga JAV sąjungininkės nacionalinei gynybai, ir padės supaprastinti tam tikrų įslaptintų technologijų pardavimą.
Filipinų gynybos sekretoriaus padėjėjas Arsenio Andolongas sakė, kad susitarimas suteiks Filipinams prieigą prie „didesnių pajėgumų ir brangesnių prekių“ iš Jungtinių Valstijų, taip pat „galimybes siekti panašių susitarimų su bendramintėmis valstybėmis“.
Ll. Austino vizitas rengiamas tuo metu, kai F. Marcoso vyriausybė priešinasi Kinijos teritorinėms pretenzijoms į didžiąją Pietų Kinijos jūros dalį, o išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi grįžti į valdžią.
Kinija atmeta tarptautinį nuosprendį, kad jos pretenzijos į Pietų Kinijos jūrą neturi jokio teisinio pagrindo, ir savo ruožtu dislokavo karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos laivus, kurie, kaip teigia Manila, persekioja jos laivus ir neleidžia jiems patekti į kai kuriuos rifus ir salas šiuose vandenyse. Būta pranešimų ir apie smurtinius susirėmimus.
Tai sukėlė susirūpinimą, kad Jungtinės Valstijos gali būti įtrauktos į ginkluotą konfliktą, kadangi jos su Filipinais yra pasirašiusios abipusės gynybos sutartį.
Vašingtonas pastaruoju metu stiprina savo aljansų tinklą, taip siekdamas atremti didėjančią Kinijos karinę galią ir įtaką. Jis suintensyvino bendras karines pratybas ir reguliariai dislokuoja karo laivus ir naikintuvus Taivano sąsiauryje bei Pietų Kinijos jūroje, o tai siutina Pekiną.
