Baltieji rūmai kuo skubiau perduoda Ukrainai ginklus ir iki 6 mlrd. dolerių (5,6 mlrd. eurų) likusią pagalbą, o Kyjivo šalininkai ragina Baltuosius rūmus atšaukti apribojimus tolimojo nuotolio ginkluotei ir rasti kitų karo finansavimo šaltinių iki Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią sausio mėnesį.
J. Bidenas iki D. Trumpo inauguracijos sausio 20 d. toliau visiškai kontroliuoja JAV užsienio politiką, tačiau dėl perspektyvos, kad valdant D. Trumpui Ukrainos politika smarkiai pasikeis, mažai tikėtina, kad bet kokie rimti J. Bideno pokyčiai išliks galioti ir valdant kitai administracijai.
J. Bidenas šią savaitę priėmė D. Trumpą Baltuosiuose rūmuose aukšto lygio susitikime, kuriame dabartinis prezidentas paragino D. Trumpą toliau teikti finansavimą Ukrainai, taip pat aptarė plačią užsienio politikos darbotvarkę, dėl kurios abu retai sutaria.
Šią savaitę nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas interviu televizijai sakė, kad J. Bidenas pasinaudos paskutinėmis 70 dienų, kad pasakytų D. Trumpui ir Kongresui, kurio abejus rūmus gali kontroliuoti respublikonai, kad „Jungtinės Valstijos neturėtų pasitraukti iš Ukrainos, kad pasitraukimas iš Ukrainos reiškia daugiau nestabilumo Europoje“.
J. Sullivanas atsisakė atsakyti į klausimą, ar J. Bidenas pasiūlys papildomo finansavimo sąskaitą Ukrainai.
Tuo tarpu pretendentas į postą D. Trumpo administracijoje pridūrė abejojantis, ar D. Trumpo administracija ir toliau finansuos Ukrainą. „Amerikos žmonės nori, kad suverenitetas būtų apsaugotas čia, Amerikoje, prieš tai, kai mes išleidžiame savo lėšas ir išteklius kitos valstybės suverenitetui apsaugoti“, – sakė senatorius Billas Hagerty, D. Trumpo sąjungininkas, laikomas pagrindiniu pretendentu į valstybės sekretoriaus postą.
Mažai tikėtina, kad administracijai pavyks prastumti per Kongresą dar vieną pagalbos priedą, kuriame žadama skirti daugiau pinigų, tačiau vis dar yra 6 mlrd. dolerių neišmokėtos pagalbos, kuri gali būti paskirstyta prieš J. Bidenui paliekant postą. Po to JAV pareigūnai pripažino, kad Ukraina dėl paramos daugiausia turės orientuotis į Europą.
Pentagonas leido nedideliam skaičiui JAV gynybos rangovų dirbti Ukrainoje, kad jie prižiūrėtų ir remontuotų lėktuvus F-16 ir priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Naujame „The Wall Street Journal“ pranešime teigiama, kad Pentagonas spartina daugiau kaip 500 oro gynybos sistemų pristatymą Ukrainai iki J. Bideno kadencijos pabaigos, baiminantis, kad Rusija taupo savo raketas masiniam Ukrainos miestų ar energetikos infrastruktūros puolimui žiemą.
Aukšto rango JAV ir Europos pareigūnai dėjo pastangas, kad būtų „apsaugota nuo D. Trumpo“ didžioji dalis paramos Ukrainai ir įgaliojimai tiekti ginklus Kyjivui būtų perduoti NATO prieš galimą D. Trumpo prezidentavimą.
„Jei D. Trumpas iš tiesų nutrauks karinę pagalbą Ukrainai, dabartinis pagalbos paketas galios tik lygiai iki šių kalendorinių metų pabaigos, o ukrainiečiai negalės tinkamai kovoti be JAV karinės paramos“, – sakė analitinio centro „Centre for a New American Security“ vadovas Richardas Fontaine'as
„Ir mes tai matėme šių metų pradžioje, per tą tarpinį laikotarpį tarp paketų, europiečiai negali užpildyti spragų. Ukrainiečiai negali užpildyti visų spragų. Taigi, jei jis tai padarys, tai visiškai pakeis dinamiką vietoje, taigi ir tai, koks gali būti rezultatas“, – sakė jis.
Kalbant apie daugybę klausimų, pradedant galimybe toliau teikti papildomą pagalbą, baigiant tolesniu ginklų tiekimu, kvietimu į NATO ir baigiant apribojimų tolimojo nuotolio smūgiams į Rusiją panaikinimu, atrodo, kad J. Bideno administracija gali padaryti nedaug ką, kas turėtų išliekamąją galią.
Buvęs JAV nuolatinis atstovas NATO taryboje Ivo Daalderis sakė: „Žinote, kad ir ką darytumėte, kalbant apie vykdomuosius įsakymus, kitą dieną jie gali būti pakeisti.“ Nurodydamas ribotas J. Bideno administracijos galimybes dėl Ukrainos, Izraelio konflikto Gazos Ruože ir kitų galimybių per valdžios perdavimo laikotarpį, jis pridūrė: „Taigi, jie iš esmės plūduriuos vandenyje. Aš tiesiog nematau, kokių paskutinių, ilgalaikių veiksmų jie galėtų imtis, kurių D. Trumpas negalėtų atšaukti.“
J. Bideno administracija, kuri didžiavosi savo užsienio politikos kilnumu ir sąžiningumu, įžengdama į savo saulėlydį turi nedaug laimėjimų, kuriais galėtų pasigirti, rašo A. Rothas.
Vienas aukšto rango Kongreso narys demokratas sakė, kad per pastaruosius aštuonis devynis mėnesius, kai JAV įtaka Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose sumažėjo, J. Bideno administracijos užsienio politikos pasiekimų „visata“ „sumažėjo“.
Prieš rinkimus kai kurie Vašingtone dirbantys užsienio šalių diplomatai teigė esantys nusivylę J. Bideno administracijos neryžtingumu Ukrainos klausimu, lėtu paramos skirstymu ir nenoru rizikuoti vadovaujant patarėjui nacionalinio saugumo klausimais J. Sullivanui.
Davidas Krameris, Georgo Busho instituto vykdomasis direktorius ir buvęs JAV valstybės departamento pareigūnas, dirbęs Rusijos ir Ukrainos klausimais, sakė:
„J. Bideno administracija nusipelno pagyrimo už sankcijų režimą ir sąjungininkų vienybės palaikymą, paramos Ukrainai teikimą, tačiau ukrainiečiai buvo neįtikėtinai nusivylę sprendimų priėmimo procesu, o vėliau ir paramos teikimu, nustatytais apribojimais, ypač dėl šių tolimojo nuotolio ginklų sistemų, ir nesugebėjimu pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO.“
Aiškėjant neaiškiai D. Trumpo politikai Ukrainos atžvilgiu, atrodo, kad jis ruošiasi sumažinti arba smarkiai apriboti pagalbą Ukrainai. Jis paskelbė, kad nei buvusi JT ambasadorė Nikki Haley, nei buvęs valstybės sekretorius Mike'as Pompeo – abu buvę administracijos pareigūnai, kurie buvo tvirti Kyjivo gynėjai – nedirbs jo administracijoje.
O D. Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis socialiniame tinkle „X“ paskelbė Volodymyro Zelenskio vaizdo įrašą su prierašu: „POV (liet. požiūrio taškas): V. Zelenskis: „38 dienos iki pašalpos praradimo“.
Laikui bėgant kai kurie Ukrainos šalininkai ragino imtis ambicingesnių žingsnių – visų pirma panaikinti apribojimus ilgojo nuotolio raketoms, dėl kurių Ukraina negalėjo naudoti valdomų raketų smūgiams į taikinius Rusijos užnugaryje.
Melinda Haring, ne pelno siekiančios organizacijos „Razom“, kuri siunčia pagalbą Ukrainai, vyresnioji patarėja ir nenuolatinė Atlanto tarybos vyresnioji bendradarbė, sakė „The Guardian“:
„Manau, kad yra gana tvirtas sutarimas, jog prezidentas J. Bidenas gali nekreipti dėmesio į savo baimes dėl eskalacijos ir kad prezidentas (Vladimiras) Putinas nesiruošia pradėti branduolinio karo, keičiantis administracijoms (Jungtinėse Valstijose). Taigi dabar yra galimybė tai padaryti.“
„Kita didelė galimybė J. Bideno administracijai, – toliau kalbėjo ji, – perimti ir pervesti... 5 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko atsargų, ir tai reikia padaryti dabar, kad būtų užtikrinta, jog tai bus padaryta teisingai, o visos akys krypsta į J. Bideno administraciją.“
Analitikai ir pareigūnai teigė, kad bet kokios rimtos derybos turės vykti valdant kitam prezidentui, o Ukrainos derybinės pozicijos greičiausiai bus gerokai silpnesnės.
„Tikrovė tokia, kad tiek V. Putinas, tiek V. Zelenskis nebegali jaudintis dėl to, kas gali patikti ar nepatikti J. Bidenui ar, atvirai kalbant, visai administracijai, nes po dviejų su puse mėnesio jų nebebus“, – apibendrino I. Daalderis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
