J. Bidenas leido Ukrainai pirmą kartą panaudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje, remdamasis JAV pareigūnais pranešė laikraštis „The New York Times“ (NYT).
Tikėtina, kad iš pradžių šie ginklai bus panaudoti prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos karius, ginant Ukrainos pajėgas Kursko regione vakarų Rusijoje, sakė pareigūnai.
J. Bideno sprendimas yra didelis JAV politikos pokytis. Šis pasirinkimas suskaldė jo patarėjus, o jo pokytis įvyko likus dviem mėnesiams iki išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo, pažadėjusio apriboti tolesnę paramą Ukrainai, darbo pradžios.
Prancūzija ir JK leidžia Ukrainai atakuoti Rusiją tolimojo nuotolio raketomis
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija leidžia Ukrainai atakuoti karinius taikinius Rusijos teritorijoje tolimojo nuotolio raketomis „Storm Shadow“/SCALP.
Apie tai praneša naujienų portalas „Unian“ remdamasis „Le Figaro“ informacija.
„Le Figaro“ rašo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti JAV perduodamas tolimojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje po to, kai tokį patį sprendimą priėmė Londonas ir Paryžius.
Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija kartu sukūrė tolimojo nuotolio raketas, kurios JK vadinamos „Storm Shadow“, o Prancūzijoje – SCALP. Ukrainai perduotos raketos gali smogti už 250 km esantiems taikiniams.
Atsakas į Šiaurės Korėjos karius
Leidimas ukrainiečiams naudoti tolimojo nuotolio raketas, vadinamas Armijos taktinėmis raketų sistemomis, arba ATACMS, buvo atsakas į netikėtą Rusijos sprendimą į kovą pasitelkti Šiaurės Korėjos karius, sakė pareigūnai.
J. Bidenas pradėjo švelninti apribojimus JAV tiekiamų ginklų naudojimui Rusijos teritorijoje po to, kai Rusija gegužės mėn. pradėjo tarpvalstybinį puolimą Charkivo, antro pagal dydį Ukrainos miesto, kryptimi.
Siekdamas padėti ukrainiečiams apginti Charkivą, J. Bidenas leido jiems naudoti didelio judrumo artilerijos raketų sistemą (HIMARS), kurios veikimo nuotolis yra apie 80 kilometrų, prieš Rusijos pajėgas pasienyje. Tačiau J. Bidenas neleido ukrainiečiams Charkivo gynybai naudoti ilgesnio nuotolio raketų ATACMS, kurių veikimo nuotolis yra apie 300 kilometrų.
Nors pareigūnai teigė nesitikintys, kad šis pakeitimas iš esmės pakeis karo eigą, vienas iš politikos pakeitimo tikslų, anot jų, yra pasiųsti Šiaurės Korėjai žinią, kad jų pajėgos yra pažeidžiamos ir kad jie neturėtų siųsti daugiau karių.
Pareigūnai teigė, kad nors ukrainiečiai raketas greičiausiai pirmiausia panaudos prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos karius, keliančius grėsmę Ukrainos pajėgoms Kurske, J. Bidenas gali leisti jiems panaudoti ginklus ir kitur.
Kai kurie JAV pareigūnai sakė bijantys, kad Ukrainos raketų panaudojimas per sieną gali paskatinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną imtis atsakomųjų veiksmų prieš Jungtines Valstijas ir jų partnerius.
Tačiau kiti JAV pareigūnai sakė manantys, kad šie nuogąstavimai yra perdėti.
Rusijos kariuomenė ketina pradėti didelį maždaug 50 tūkst. karių, įskaitant Šiaurės Korėjos karius, puolimą prieš Kurske iškastas ukrainiečių pozicijas, siekdama atsiimti visą Rusijos teritoriją, kurią ukrainiečiai užėmė rugpjūtį.
Ukrainiečiai galėtų naudoti ATACMS raketas, kad smogtų Rusijos ir Šiaurės Korėjos karių koncentracijos vietoms, svarbiausiems karinės technikos vienetams, logistikos mazgams, amunicijos sandėliams ir tiekimo linijoms Rusijos gilumoje. Tai padėtų ukrainiečiams sumažinti Rusijos ir Šiaurės Korėjos puolimo veiksmingumą, rašo NYT.
Klausimas, ar apginkluoti Ukrainą tolimojo nuotolio ATAKMS, tapo ypač jautriu po to, kai 2022 m. vasarį Rusija įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kai kurie Pentagono pareigūnai nepritarė jų suteikimui ukrainiečiams, nes, anot jų, JAV kariuomenė turi ribotas atsargas. Kai kurie Baltųjų rūmų pareigūnai baiminosi, kad V. Putinas išplės karą, jei JAV duos ukrainiečiams šias raketas.
Agresyvesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu šalininkai sako, kad J. Bidenas ir jo patarėjai pernelyg lengvai pasidavė V. Putino priešiškai retorikai, ir teigia, kad administracijos laipsniškas požiūris į ukrainiečių apginklavimą pakenkė jiems mūšio lauke.
J. Bideno požiūrio šalininkai teigia, kad jis iš esmės padėjo išvengti žiauraus Rusijos atsako.
Leidimas smogti tolimojo nuotolio smūgius į Rusijos teritoriją naudojant amerikietiškas raketas gali pakeisti šią pusiausvyrą.
Rugpjūčio mėn. ukrainiečiai pradėjo savo tarpvalstybinį puolimą Kursko srityje, kur užėmė dalį Rusijos teritorijos.
Nuo to laiko JAV pareigūnai vis labiau nerimauja dėl Ukrainos kariuomenės būklės, kurią išretino vienu metu vykę Rusijos puolimai rytuose, Charkive, o dabar ir Kurske.
Daugiau kaip 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių įvedimas ir J. Bideno atsakas įvyko tuo metu, kai D. Trumpas ruošiasi vėl užimti savo postą, užsibrėžęs tikslą greitai užbaigti karą.
D. Trumpas nedaug ką yra pasakęs apie tai, kaip jis spręstų šį konfliktą. Tačiau būsimasis jo viceprezidentas J. D. Vance'as yra išdėstęs planą, pagal kurį rusai galėtų pasilikti Ukrainos teritoriją, kurią užėmė jų pajėgos.
Ukrainiečiai tikisi, kad bet kokiose būsimose derybose jie galėtų iškeisti bet kokią Rusijos turimą Kursko teritoriją į Rusijos turimą Ukrainos teritoriją.
Jei Rusijos puolimas prieš Ukrainos pajėgas Kurske bus sėkmingas, Kyjivas gali likti be jokios Rusijos teritorijos, kurią galėtų pasiūlyti Maskvai mainais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai siekia gauti Jungtinių Valstijų ir jų koalicijos partnerių leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas smūgiams į Rusijos teritoriją.
Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariuomenės suteikė ukrainiečiams ribotą skaičių raketų „Storm Shadow“ ir SCALP, kurių veikimo nuotolis yra apie 250 kilometrų, t. y. mažesnis nei amerikiečių raketų sistemos.
Nors Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovai išreiškė palaikymą V. Zelenskio prašymui, jie nenorėjo leisti ukrainiečiams pradėti naudoti savo raketas Rusijos teritorijoje, nebent J. Bidenas sutiktų leisti ukrainiečiams tą patį daryti su ATACMS.
J. Bidenas buvo labiau linkęs rizikuoti nei jo kolegos iš Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, o jo vyriausieji patarėjai nesutarė, kaip elgtis toliau.
Kai kurie iš jų rėmėsi neseniai atliktu JAV žvalgybos vertinimu, kuriame perspėjama, kad V. Putinas gali atsakyti į tolimojo nuotolio ATACMS panaudojimą Rusijos teritorijoje, nurodydamas Rusijos kariuomenei arba jos šnipinėjimo agentūroms imtis atsakomųjų veiksmų prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes Europoje, galimai panaudojant mirtiną jėgą.
Vertinime įspėjama apie kelis galimus Rusijos atsako veiksmus, įskaitant intensyvesnius padegimus ir sabotažą, nukreiptus prieš objektus Europoje, taip pat galimus mirtinus išpuolius prieš JAV ir Europos karines bazes.
Pareigūnai teigė, kad J. Bideną iš dalies įtikino padaryti šį pakeitimą Rusijos įžulus sprendimas mesti Šiaurės Korėjos karius į kovą prieš Ukrainos pajėgas.
Pasak jų, jį taip pat paveikė susirūpinimas, kad Rusijos pajėgos galės įveikti Ukrainos karius Kurske, jei jiems nebus leista gintis tolimojo nuotolio ginklais.
JAV pareigūnai sakė nemanantys, kad šis sprendimas pakeis karo eigą.
Tačiau jie sakė, kad J. Bidenas nusprendė, jog potenciali nauda – Ukraina galės pasiekti tam tikrus didelės vertės taikinius, kurių kitu atveju negalėtų pasiekti, o Jungtinės Valstijos galės pasiųsti žinią Šiaurės Korėjai, kad ji už savo dalyvavimą sumokės didelę kainą – nusveria eskalacijos riziką.
Su panašia dilema J. Bidenas susidūrė prieš metus, kai JAV žvalgybos agentūros sužinojo, kad Šiaurės Korėja tieks Rusijai tolimojo nuotolio balistinių raketų.
Tuo atveju J. Bidenas sutiko tiekti ukrainiečiams kelis šimtus tolimojo nuotolio ATACMS, kurios būtų naudojamos suverenioje Ukrainos teritorijoje, įskaitant Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį. Šios raketos papildė ribotą „Storm Shadow“ ir SCALP raketų, kurias ukrainiečiai gavo iš Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, tiekimą.
Nuo to laiko ukrainiečiai daugelį šių raketų panaudojo suderintoje smūgių kampanijoje prieš Rusijos karinius objektus Kryme ir Juodojoje jūroje. Todėl neaišku, kiek raketų ukrainiečiai paliko savo arsenale, kad galėtų jas panaudoti Kursko regione.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
