Kyijvas siekė atnaujinti Kataro tarpininkaujamas derybas, kurios rugpjūčio mėn. buvo arti susitarimo, kol jas nutraukė Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį, leidiniui sakė šaltiniai, tarp kurių buvo ir aukštų Ukrainos pareigūnų.
„Vyksta labai ankstyvos derybos dėl galimo kažko atnaujinimo, – sakė vienas apie derybas informuotas diplomatas. – Dabar vyksta derybos dėl energetikos objektų.“
Susitarimas reikštų reikšmingiausią karo deeskalaciją nuo tada, kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2022 m. pradžioje įsakė surengti plataus masto invaziją į Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį mėnesį sakė, kad susitarimas dėl energetikos objektų apsaugos galėtų reikšti Rusijos norą įsitraukti į platesnes taikos derybas.
Pasak aukšto rango Ukrainos pareigūno, Maskva ir Kyjivas pastarosiomis savaitėmis jau sumažino atakų prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą dažnumą, nes jų žvalgybos agentūros pasiekė susitarimą.
Artėjant žiemai Ukraina susiduria su rimtais iššūkiais dėl plataus masto Rusijos raketų smūgių, kurie sunaikino beveik pusę jos energijos gamybos pajėgumų.
Šalis dabar labai pasikliauja savo branduolinės energijos įrenginiais ir energijos importu iš Europos partnerių.
Tiek Kyjivas, tiek Maskva anksčiau pripažino, kad atakų prieš Ukrainos elektros tinklus ir Rusijos naftos perdirbimo pajėgumus sustabdymas atitinka jų abiejų interesus.
Tačiau, pasak buvusio aukšto rango Kremliaus pareigūno, informuoto apie derybas, V. Putinas greičiausiai nesutiks susitarti, kol Rusijos pajėgos neišstums Ukrainos karių iš Kursko srities, kur jie vis dar kontroliuoja apie 600 kv. km teritorijos.
„Kol (ukrainiečiai) trypia žemę Kurske, V. Putinas smogs V. Zelenskio energetikos infrastruktūrai“, – sakė leidinio šaltinis.
Vis dėlto Ukraina planuoja toliau smogti taikiniams, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, siekdama spausti Rusiją į derybas, informavo aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Be Kyjivo tolimojo puolimo pajėgumų, kurie leido smogti energetiniams taikiniams ir kariniams objektams Rusijos viduje, „mes neturime daug svertų (priversti rusus) derėtis“, pridūrė jis.
Dėl Kursko invazijos Maskva pasitraukė iš ankstesnio derybų raundo rugpjūčio mėn. kaip tik tuo metu, kai pareigūnai pradėjo planuoti asmeninį susitikimą Dohoje.
Kataras pradėjo tarpininkauti tose derybose birželio mėn. po to, kai V. Zelenskis surengė taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje – į kurį Rusija nebuvo pakviesta.
Kiti mėginimai susitarti dėl taikos taip pat žlugo. Keturi Ukrainos pareigūnai laikraščiui FT sakė, kad Kyjivas ir Maskva praėjusių metų rudenį sudarė „tylų susitarimą“ nesudaryti smūgių viena kitos energetikos objektams.
Dėl to Rusija tą žiemą susilaikė nuo tokio masto atakų, kokias ji vykdė prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą 2022–2023 m., teigia du Ukrainos pareigūnai ir asmuo Vašingtone, susipažinęs su situacija.
Tuo susitarimu buvo siekiama nutiesti kelią oficialiam susitarimui, teigė minėti asmenys.
Tačiau Kyjivas šių metų vasario ir kovo mėn. vėl pradėjo dronų atakas prieš Rusijos naftos objektus, nes siekė padidinti spaudimą Maskvai po nesėkmingo 2023 m. kontrpuolimo.
Nepaisant Baltųjų rūmų perspėjimo nutraukti smūgius, Kyjivas juos tęsė, o Maskva tylų susitarimą laikė pažeistu, sakė FT šaltiniai.
Tuomet Rusija ėmėsi eskaluoti situaciją ir paleido ilgojo nuotolio raketų ugnį, nukreiptą į elektrines visoje Ukrainoje, įskaitant už 40 km nuo Kyjivo esančią Trypilskos šiluminę elektrinę, kuri buvo visiškai sunaikinta.
Vykdant Ukrainos kampaniją nuo 2024 m. pradžios buvo smogta mažiausiai devynioms iš 32 pagrindinių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
Sergejus Vakulenko iš Carnegie Rusijos Eurazijos centro sakė FT, kad per patį atakų piką gegužės mėn. nukentėjo 17 proc. rusų naftos perdirbimo pajėgumų, tačiau nuo to laiko didžioji jų dalis buvo sutvarkyta.
Rusija taip pat eksportuoja palyginti nedidelį kiekį rafinuotų naftos produktų, o šalies perdirbimo pajėgumai yra daugiau nei dvigubai didesni už jos sunaudojamų degalų kiekį.
Dėl Rusijos atsako į Kyjivo išpuolius didžioji Ukrainos dalis laikinai pasinėrė į tamsą ir buvo nutrauktas 9 GW elektros energijos gamybos pajėgumas – pusė to, ko Ukrainai reikėjo praėjusiais metais, kad išgyventų žiemą. Paaiškėjo, kad Kyjivas nesugeba visiškai atkurti šių pajėgumų.
Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi svarstyti tik „bet kokius taikos susitarimų variantus, pagrįstus realia padėtimi vietoje“.
Anksčiau jis reikalavo, kad Ukraina visiškai atsisakytų keturių fronto regionų, kuriuos Maskva yra užėmusi tik iš dalies, kontrolės ir visiškai atšauktų Vakarų sankcijas. Ukraina mano, kad šios sąlygos neleidžia pradėti jokių galimų taikos derybų.
V. Putinas sakė, kad Turkija, kuri padėjo tarpininkauti nepavykusiose derybose dėl karo pabaigos 2022 m. pavasarį, neseniai pateikė naujų taikos pasiūlymų, kuriuos Ukraina iš karto atmetė. „Akivaizdu, kad jie dar nepasirengę. Kamuolys yra jų aikštelėje“, – sakė Rusijos lyderis.
Parengta pagal „Financial Times“ inf.
