Šis laiškas yra išsamiausia JAV prezidento Joe Bideno administracijos viešai išsakyta kritika dėl to, kaip Izraelis blokuoja humanitarinės pagalbos teikimą Gazai. Jį pasirašė valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir jis turėjo būti privatus, kol nebuvo nutekintas Izraelio žurnalistams.
Tai visiškai kitokio Izraelio požiūrio į pagalbos operaciją Gazos Ruože projektas – ją paspartinti, o ne taikyti apribojimus. Laiške eilutė po eilutės nagrinėjama, kaip Izraelis trukdo tiekti pagalbą ir kaip dėl prievartinio civilių gyventojų perkėlimo 1,7 mln. palestiniečių kyla rimtas ligų pavojus.
Jame netgi kritikuojamas ilgalaikis Izraelio puolimas prieš UNRWA – JT agentūrą, kuri rūpinasi palestiniečių pabėgėliais.
JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl siūlomų naujų įstatymų, kuriais būtų „panaikintos tam tikros privilegijos ir imunitetai“, teigiama laiške. Izraelio vyriausybės ministras nori konfiskuoti UNRWA būstinę okupuotoje Rytų Jeruzalėje ir panaudoti žemę žydų gyvenvietei.
JAV teigia pripažįstančios Izraelio susirūpinimą dėl UNRWA, tačiau jai taikomi apribojimai „sužlugdytų“ humanitarines pastangas Gazos Ruože ir dešimčių tūkstančių palestiniečių Rytų Jeruzalėje bei okupuotame Vakarų krante švietimą ir gerovę.
Laiškas negalėjo būti lengvas skaityti dviem jo gavėjams – Izraelio gynybos ministrui Yoavui Gallantui ir strateginių reikalų ministrui Ronui Dermeriui, kuris yra vienas artimiausių premjero Benjamino Netanyahu patarėjų.
Taip yra ne tik todėl, kad laiške rašoma apie „JAV vyriausybės didelį susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties Gazos Ruože“. Jame taip pat yra priminimas, kuris kartu yra ir grasinimas, kad JAV įstatymai riboja ginklų perdavimą šalims, kurios blokuoja amerikiečių pagalbos skirstymą.
Y. Gallantas nustatė Izraelio požiūrio į humanitarinės pagalbos srautus į Gazos Ruožą toną praėjus dviem dienoms po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolių. Jis paskelbė Gazos Ruožo „visišką apgultį“. Jis sakė, kad nebus įleidžiami jokie degalai ir maistas. „Viskas uždaryta... Mes kovojame su žmonėmis žvėrimis ir atitinkamai elgiamės“, – sakė jis.
Spaudimas, ypač amerikiečių, privertė Izraelį sušvelninti Y. Gallanto planą, tačiau gaunama pagalba niekada nebuvo nuosekli ir pakankama. Visgi pastaraisiais mėnesiais apribojimai buvo sugriežtinti, o tai, atrodo, ir paskatino parašyti šį laišką. Tai rodo J. Bideno administracijos susierzinimą ir pyktį, kad Izraelis nesilaikė savo pažadų užtikrinti pagalbos srautą į Gazos Ruožą.
Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas ir pagrindinės žmogaus teisių grupės jau apkaltino Izraelį, kad šis badą naudoja kaip karo ginklą. Gegužės mėnesį Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Chanas apkaltino B. Netanyahu ir Y. Gallantą civilių gyventojų marinimu badu, pateikdamas prašymą teismui išduoti arešto orderius dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Abu vyrai šiuos kaltinimus atmetė.
Rugsėjo 27 d. kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke B. Netanyahu atmetė kaltinimus, kad Izraelis marina Gazos gyventojus badu, kaip „absurdą“. Jis pateikė Izraelio vaidmens Gazos pagalbos operacijoje versiją, kuri kardinaliai skiriasi nuo tos, kuri aprašyta A. Blinkeno ir Ll. Austino laiške.
B. Netanyahu nuomone, šie kaltinimai buvo dar vienas antisemitizmo ženklas JT ir jos institucijose.
Izraelis, pasak jo, buvo apniktas „melo ir šmeižto“.
„Gėris vaizduojamas kaip blogis, o blogis – kaip gėris, – sakė jis. – Mes padedame į Gazą atgabenti 700 tūkst. tonų maisto. Tai daugiau nei 3 000 kalorijų per dieną kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui Gazoje.“
JAV laiške pateikti tvirti faktai yra ryškus kontrastas jo emocingai retorikai. Kai kuriuose iš jų daugiausia dėmesio skiriama apribojimams, kuriuos Izraelis įvedė rugsėjo mėnesį, o B. Netanyahu savo teiginius išsakė Niujorke.
Tuo metu JAV laiške rašoma: „Rugsėjį į Gazos Ruožą patekusios pagalbos kiekis buvo mažiausias per visus praėjusius metus.“ Kitaip tariant, nuo masinių „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį praėjusių metų spalio 7 d.
JAV ypač didelį susirūpinimą kelia „pastarojo meto Izraelio vyriausybės veiksmai, įskaitant komercinio importo sustabdymą, beveik 90 proc. humanitarinės pagalbos judėjimo tarp šiaurinės ir pietinės Gazos Rugsėjo mėn. neleidimą arba trukdymą“, priduriama laiške.
Amerikiečiai taip pat kritikuoja būdą, kuriuo Izraelis lėtina pagalbos pristatymą, nustatydamas apsunkinančias taisykles, ir pateikia keletą konkrečių reikalavimų:
– Jie nori, kad būtų panaikinti uždarų sunkvežimių ir konteinerių naudojimo apribojimai ir padidintas patikrintų vairuotojų skaičius iki 400. JT agentūros teigia, kad dėl vairuotojų ir sunkvežimių trūkumo tapo daug sunkiau pristatyti pagalbą į Gazą.
– Izraelis turi sugriežtinti ir paspartinti saugumo ir muitinės patikrinimus. Pagalbos organizacijos teigia, kad dėl sudėtingų taisyklių lėtėja prekių pristatymas.
– Amerikiečiai nori, kad pagalba į Gazos Ruožą būtų gabenama per Ašdodo uostą „pagreitintu“ maršrutu. Ašdodas yra modernus Izraelio konteinerių uostas, esantis netoli į šiaurę nuo Gazos Ruožo. Izraeliui atsisakius leisti juo naudotis, JAV išleido apie 230 mln. dolerių (212 mln. eurų) plūduriuojančiai prieplaukai, skirtai tiekti pagalbą į Gazos Ruožą, kuri dėl blogų oro sąlygų sugedo dar nespėjus nieko pakeisti.
– Izraelis taip pat turėtų panaikinti tiekimo iš Jordanijos apribojimus.
Izraelis teigia, kad „Hamas“ vagia pagalbą ir parduoda ją išpūstomis kainomis. Amerikiečiai to tiesiogiai nemini, išskyrus vieną sakinį, kuriame pripažįstama, kad „padidėjo neteisėtumas ir plėšikavimas“. Svarbiausias laiško akcentas – Izraelio spaudimas Gazos Ruože. Jie kritikuoja ne tik pagalbos patekimo į Gazos Ruožą mechanizmus. Jame reikalaujama nutraukti šiaurinės Gazos Ruožo dalies izoliaciją, kur B. Netanyahu kabineto ultranacionalistai nori pakeisti palestiniečius žydų naujakuriais.
Izraeliui pradėjus dabartinį puolimą šiaurinėje Gazos dalyje, susirūpinimas dėl šios teritorijos padidėjo.
Kariuomenės veiksmai iš dalies priminė planą, kurį pateikė į pensiją išėjusių karininkų grupė, vadovaujama generolo majoro Giora Eilando, anksčiau dirbusio Izraelio nacionalinio saugumo patarėju. G. Eilandas sako, kad jis norėjo sudaryti susitarimą, kuris padėtų susigrąžinti įkaitus ir anksti užbaigti karą. Bet kadangi tai neįvyko, jis mano, kad reikia imtis radikalesnių veiksmų.
Izraelis jau atskyrė šiaurinę Gazos Ruožo dalį nuo pietinės, išilgai teritoriją kertančio Vadi Gazos koridoriaus. G. Eilandas sakė BBC, kad jo planas – nuo savaitės iki 10 dienų atverti evakuacijos kelius, kad kuo daugiau iš maždaug 400 tūkst. šiaurėje likusių civilių gyventojų išvyktų. Tuomet teritorija būtų uždaryta, nutrauktas visos pagalbos tiekimas, o visi joje likę asmenys būtų laikomi teisėtais kariniais taikiniais.
Atrodo, kad tam tikra plano versija buvo įgyvendinta šiaurėje esančioje Džabalijos stovykloje po to, kai ją uždarė Izraelio kariai, tankai ir bepiločiai orlaiviai.
A. Blinkeno ir Ll. Austino laiške primygtinai teigiama, kad negali būti „jokios Izraelio vyriausybės politikos, pagal kurią civiliai gyventojai būtų priverstinai evakuojami iš šiaurinės į pietinę Gazos Ruožo dalį“. Pagalbos agentūros turėtų turėti „nuolatinį priėjimą prie šiaurinės Gazos“ ir turėti galimybę patekti į ją tiesiai iš Izraelio, o ne pavojingu ir dažnai mirtinu keliu iš pietų. Įsakymai evakuotis turi būti atšaukti, „kai nėra operatyvinio poreikio“, rpažymima jame.
Izraelis privertė 1,7 mln. civilių, kurių daugelis pabėgo iš šiaurinės Gazos Ruožo dalies, apsigyventi siaurame žemės ruože palei pakrantę tarp al-Mawasi ir Deir al-Balaho miesto, kur, kaip teigiama laiške, „dėl didelio perpildymo civiliams kyla didelė rizika užsikrėsti sunkiomis ligomis“. Amerikiečiai nori, kad spaudimas būtų sumažintas, kad civiliams būtų leista iki žiemos persikelti į šalies gilumą. „BBC Verify“ faktų tikrintojai nustatė, kad Izraelis taip pat bombardavo, jo teigimu, „Hamas“ taikinius teritorijoje, kurią jis vadina humanitarine zona.
Laiškas iš karto davė rezultatų. Pirmą kartą nuo spalio pradžios Izraelis įsileido sunkvežimių su pagalba kolonas, tačiau kol kas ne tokiu mastu, kokio prašė JAV. Kitas klausimas, ar laiškas gali padėti nutraukti humanitarinę katastrofą Gazoje, ypač nesant paliaubų.
Izraeliui duota 30 dienų padėčiai ištaisyti. Per tą laiką vyks JAV prezidento rinkimai. Iki rinkimų dienos JAV neribotų ginklų siuntų Izraeliui, ypač atsižvelgiant į tai, kad izraeliečiai gali atsidurti ant platesnio masto karo su Iranu slenksčio.
Jei JAV prezidento rinkimus laimės viceprezidentė Kamala Harris, J. Bideno administracija galės išlaikyti spaudimą Izraeliui iki inauguracijos sausio mėn.
Tikėtina, kad bus kitaip, jei buvęs prezidentas Donaldas Trumpas gaus antrąją kadenciją. Remdamasis ankstesniais ketveriais D. Trumpo valdymo metais, B. Netanyahu greičiausiai jausis turįs kur kas daugiau laisvės daryti, ką nori.
J. Bidenas buvo plačiai kritikuojamas tiek savo Demokratų partijoje, tiek už jos ribų už tai, kad nesinaudoja svertais, kuriuos turėtų suteikti Amerikos, kaip svarbiausios Izraelio sąjungininkės, padėtis. Be JAV karinės ir diplomatinės paramos Izraeliui būtų sunku kariauti savo karus. Laiškas atrodo kaip rimtas bandymas daryti spaudimą. Pastaraisiais karo metais B. Netanyahu dažnai nepaisė JAV pageidavimų.
Lūžis įvyko JT Generalinėje Asamblėjoje rugsėjo pabaigoje, kai JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos Izraelio sąjungininkės tikino įkalbėjusios Izraelį sutikti su 21 dienos paliaubomis Libane, kad atsirastų laiko diplomatijai.
Vietoj to B. Netanyahu retorika dar labiau paaštrėjo – jis atmetė paliaubas ir eskalavo karą regione, iš savo viešbučio Niujorke jis įsakė nužudyti „Hezbollah“ lyderį Hassaną Nasrallah. Kai kurie aukšto rango Vakarų pareigūnai skundžiasi, kad J. Bideno administracija buvo „apžaista“ B. Netanyahu.
Šis laiškas yra pavėluotas bandymas ištaisyti pusiausvyrą. J. Bidenas įsitikinęs, kad geriausiai gali paveikti Izraelį siūlydamas besąlygišką paramą. Po spalio 7 d. jis patarė Izraeliui nesileisti apakinamam įniršio, kaip, anot jo, Amerika pasielgė po „Al-Qaeda“ rugsėjo 11 d. išpuolių.
Tačiau B. Netanyahu dažnai nepaisė jo pageidavimų. Nepriklausomai nuo to, ar Izraelis klauso Amerikos reikalavimų dėl Gazos, ar ne, J. Bidenui įžengiant į paskutinį savo, kaip prezidento, ratą, akivaizdu, kad jo mėginimas sustabdyti Gazos karo plitimą Artimuosiuose Rytuose žlugo.
O kalbant apie laišką, jis bus per menkas ir per vėlyvas visiems civiliams Gazos gyventojams, kurie nukentėjo ir mirė dėl kelis mėnesius trukusių Izraelio įvestų humanitarinės pagalbos apribojimų, daro išvadą BBC.
Parengta pagal BBC inf.
