Pasaulinei tvarkai iššūkį meta naujas grėsmingas akronimas: CRINK. Jis reiškia Kiniją, Rusiją, Iraną ir Šiaurės Korėją – keturias diktatūras, kurios susitarė remti Maskvos kruviną karinę kampaniją Ukrainoje.
Jų bendradarbiavimas verčia NATO megzti glaudesnius ryšius su bendramintėmis Indostano ir Ramiojo vandenyno šalimis. Ketvirtadienį Briuselyje vykusiame susitikime su NATO gynybos ministrais pirmą kartą dalyvavo Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos ir Japonijos aukšto rango pareigūnai.
Tai įvyko po trijų iš eilės metinių aukščiausiojo lygio susitikimų, kuriuose Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių vadovai dalyvavo kaip svečiai.
„Nepaprastai džiugu, kad šios keturios šalys vis dažniau dalyvauja kartu su NATO sąjungininkais, – ketvirtadienį žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, – dėl paprasto fakto, kad grėsmės saugumui Indostane, žinoma, turi ryšį su tuo, kas vyksta čia, ir negalima tiesiog padalyti pasaulio.“
Rusija savo ruožtu kreipėsi į savo sąjungininkus, siekdama sulaukti pagalbos Ukrainoje.
Iranas tiekė Maskvai bepiločius lėktuvus „Shahed“, kurie reguliariai bombarduoja Ukrainos miestus, taip pat atsiuntė karinių patarėjų. Jungtinės Valstijos ir Ukraina teigia, kad jis taip pat siuntė balistinių raketų, ką Teheranas neigia.
Tuo tarpu Šiaurės Korėja siunčia didelius kiekius artilerijos šaudmenų, taip pat raketų – labai svarbių Rusijos pajėgoms, kurios pamažu žengia į priekį Ukrainoje. Kyjivas bei Seulas teigia, kad be to, Šiaurės Korėja atsiuntė tūkstančius karių kovoti kare išvien su rusais.
Kinija savo ruožtu tvirtina neginkluojanti Rusijos, nors Vašingtonas nedviprasmiškai teigia, kad Pekinas padeda Vladimiro Putino kariuomenei. Kinija taip pat perka Rusijos energiją, o jos eksportuojamos mikroschemos ir kitos dvigubos paskirties prekės yra labai svarbios Maskvos karo mašinai išlaikyti. Šią savaitę Pekine susitikę Rusijos ir Kinijos pareigūnai pažadėjo glaudžiai bendradarbiauti. Pastaraisiais mėnesiais jos taip pat surengė bendras karines pratybas.
„Matome, kad turime bendrą požiūrį, bendrą situacijos vertinimą ir bendrą supratimą, ką turime daryti kartu“, – po susitikimo sakė Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas.
Ukrainos sąjungininkės teikia Kyjivui svarbią karinę pagalbą, tačiau apsidraudžia neleisdamos Ukrainai jos panaudoti smogiant taikiniams Rusijoje. Maskvos partnerės to nedaro, prabrėžia „Politico“, o tai verčia NATO stiprinti santykius su demokratinėmis šalimis kitoje pasaulio pusėje.
Taip pat nerimą kelia grėsmingas Kinijos elgesys kitų Azijos šalių, pavyzdžiui, Filipinų, atžvilgiu ir jos karinių pajėgų stiprinimas netoli Taivano.
„Žinoma, mes dalijamės susirūpinimu dėl didelio Kinijos karinių pajėgumų stiprinimo“, – sakė M. Rutte.
JAV, Nyderlandai ir Didžioji Britanija yra vienos iš NATO šalių, kurios pritaria, kad Aljansas užmegztų ryšius su kai kuriomis pagrindinėmis Kinijos skeptikėmis regione. Olandai vėliau šį mėnesį vadovaus aukščiausių sąjungininkų NATO diplomatų kelionei į Australiją ir Naująją Zelandiją, po panašaus JAV organizuoto renginio, skirto apsilankyti Japonijoje ir Pietų Korėjoje.
Tačiau NATO nėra vieninga plečiant ryšius su Rytais.
Prancūzija buvo varomoji jėga, blokavusi NATO planą įkurti naują biurą Tokijuje, primygtinai reikalaudama, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) sutelktų dėmesį į savo gimtąjį – Šiaurės Atlanto vandenyno regioną.
Kai kurios su Rusija besiribojančios Vidurio Europos NATO šalys taip pat nori, kad NATO sutelktų dėmesį į jų regiono pasirengimą galimam karui su Maskva, o Indostano ir Ramiojo vandenyno regioną paliktų JAV.
Kita vertus, Kinija jau daugelį metų perspėja NATO nesiartinti prie keturių Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono demokratinių valstybių.
Nors šios keturios viešnios nepriklauso NATO struktūroms, jų gynybos pramonė glaudžiai susijusi su NATO aljansu.
„Ten vyksta glaudus bendradarbiavimas. Aš visada ieškau galimybių“, – sakė Australijos gynybos pramonės ministras Patas Conroy'us, kalbėdamas apie neseniai sudarytus Australijos sandorius su Norvegija dėl raketų gamybos, su Vokietija dėl 100 šarvuotų transporto priemonių ir su Prancūzija dėl bendros amunicijos Ukrainai gamybos.
Pietų Korėja tapo pagrindine partnere kai kurioms Europos šalims, pavyzdžiui, Lenkijai ir Rumunijai, kurioms reikia greitai tiekti ginkluotę vietoj į Ukrainą siunčiamos įrangos.
„Pietų Korėja ir NATO dar niekada nebuvo tokios artimos, kaip nuo 2024 m.“, – balandžio mėn. straipsnyje rašė Briuselio Vrije universiteto Saugumo, diplomatijos ir strategijos centro Korėjos specialistas Ramonas Pacheco Pardo: „Pietų Korėja gali greitai padidinti gamybą taip, kaip Europos šalys to negali padaryti dėl dešimtmečius gynybai skiriamų nepakankamų išlaidų.“
Oana Lungescu, dirbanti Didžiosios Britanijos gynybos analitiniame centre „Royal United Services Institute“ ir buvusi NATO atstovė spaudai, teigė, kad yra erdvės didesniam NATO buvimui Indostane.
„Viena iš sričių, kurią reikėtų apsvarstyti ateityje, yra reguliarios bendros NATO ir jos partnerių regione karinės pratybos, kurias atskiri sąjungininkai jau vykdo nacionaliniu lygmeniu“, – sakė O. Lungescu.
Parengta pagal „Politico“ inf.
