Trečiadienį V. Zelenskis Aukščiausiojoje Radoje pristatė penkių dalių Ukrainos pergalės planą, kuriuo siekiama laimėti karą iki 2025 m. pabaigos. ISW analitikai išvardijo plano detales, kurios jau žinomos Ukrainos auditorijai, o paskui pasidalijo savo pastebėjimais dėl kontrasto su Maskvos vizija dėl vidutinės ir ilgalaikės karo perspektyvos.
Dabartinė Kremliaus šeimininko V. Putino „pergalės teorija“ yra nukreipta į karo pratęsimą ir daro prielaidą, kad Rusijos pajėgos gali „išlaukti“ Vakarų paramą Ukrainai ir sutriuškinti ukrainiečių pasipriešinimą, laimėdama sekinimo karą. Tačiau, pasak ISW ekspertų, tikėtina, kad Rusija susidurs su rimtais vidutinės trukmės ir ilgalaikiais suvaržymais, kurie pakenks Maskvos strateginėms pastangoms.
Jie primena, kad V. Putino ir Rusijos karinės vadovybės įsakymu Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainos rytuose ir šiaurės rytuose jau metus vykdo puolamuosius veiksmus, kuriais siekiama išsekinti ginkluotąsias pajėgas ir neleisti Ukrainai sukaupti reikiamos gyvosios jėgos ir išteklių kontrpuolimo operacijoms vykdyti, o tai galėtų mesti iššūkį Rusijos iniciatyvai mūšio lauke visame fronte.
Tuo pat metu V. Putinas ir Rusijos vadovybė tikriausiai mano, kad tokios iniciatyvos išlaikymas visame operacijų teatre yra strateginis Rusijos prioritetas. Pasak analitikų, rusai parodė, kad jiems priimtinos ilgalaikės puolamosios operacijos, kurios lemia laipsnišką, šliaužiančią pažangą, net jei jų rezultatai gerokai atsilieka nuo numatytų operacinių tikslų.
Dabar rusai bando pašalinti iššūkį, kurį Ukrainos ginkluotosios pajėgos metė jų iniciatyvai mūšio lauke dėl puolimo Rusijos Kursko srityje. Tuo pat metu okupantai tęsia puolamąjį spaudimą Ukrainos rytuose, bandydami pasiekti savo seniai užsibrėžtus operatyvinius tikslus.
Komentuodami šiuos tikslus, ISW analitikai daro prielaidą, kad nuo 2024 m. vasaros besitęsiantis suintensyvėjęs rusų puolimas prie Pokrovsko ir jų pastangos susiaurinti platesnį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų placdarmą vakarinėje Donecko srityje artimiausiais mėnesiais greičiausiai pasieks kulminaciją. Ir net po tokios kulminacijos Rusijos karinė vadovybė tikriausiai ir toliau įtrauks Rusijos pajėgas į bendras strategines pastangas išlaikyti iniciatyvą mūšio lauke ir išsekinti Ukrainos pajėgas, nepriklausomai nuo to, kokia tuo metu bus Rusijos kariuomenės kovinio pajėgumo būklė, prognozuoja ISW.
„V. Putino pergalės teorija remiasi tuo, kad Rusijos pajėgos neribotą laiką vykdys nuoseklias puolamąsias operacijas. Tačiau šie varginantys puolimai greičiausiai taip „ištuštins“ rusų turimą gyvąją jėgą ir techniką, kad rusų kariai turės sumažinti puolimo tempą bent jau tam tikruose fronto rajonuose. Tai gali sudaryti galimybes Ukrainos pajėgoms varžytis ir galbūt net perimti iniciatyvą mūšio lauke tokiuose rajonuose“, – teigiama ISW ataskaitoje.
Analitikai taip pat teigia, kad vidutinės trukmės ir ilgalaikiai apribojimai, kuriuos Rusija patirs tiek kariuomenės verbavimo, tiek karinės pramonės gamybos srityje, galiausiai „pakenks Rusijos gebėjimui vykdyti ilgalaikes puolamąsias operacijas, kuriomis siekiama pratęsti karą ir nugalėti Ukrainą per išsekinimą“.
„ISW pastebi nuolatinį ir plačiai paplitusį finansinių paskatų, kurias Rusijos vyriausybė siūlo rusams už karinės sutarties su Rusijos gynybos ministerija sudarymą, didėjimą. Tai gali reikšti, kad Rusija išeikvoja savanorių, norinčių stoti į kariuomenę, rezervą“, – primenama pranešime.
Analitikai taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus, kad Rusijos valdžios institucijos yra susirūpinusios, jog dabartinės verbavimo pastangos duoda vis mažiau rezultatų. Kartu V. Putinas atkakliai vengia skelbti dar vieną net dalinės mobilizacijos etapą, nors vis dažniau pasigirsta ženklų, kad Rusija susiduria su problemomis formuojant savo ginkluotąsias pajėgas.
ISW primena, kad V. Putinas pasilieka galimybę surengti dar vieną dalinės mobilizacijos bangą – kaip tai padarė 2022 m. rudenį, – tačiau tikėtina, kad tai padarys tik esant didžiuliam spaudimui arba jeigu dabartinė slapta mobilizacijos kampanija patirtų didelę nesėkmę.
Šiuo metu dėl Rusijos puolamųjų operacijų Ukrainoje taip pat patirta didelių rusiškos technikos, ypač šarvuotosios technikos, nuostolių, todėl Rusijos kariniai-pramoniniai pajėgumai veikiausiai nesugebės kompensuoti šių nuostolių vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Pasak ISW, siekdama kompensuoti didžiulius nuostolius Ukrainoje, Rusija dabar pasikliauja didelių, bet ribotų sovietinių laikų įrangos atsargų „dekonservavimu“ – ir atrodo, kad atsargos vis sparčiau senka.
Rusija taip pat pasinaudojo partneryste su Šiaurės Korėja ir Iranu, kad įsigytų šaudmenų ir karinės įrangos, ir bendradarbiauja su Kinija, kad įsigytų svarbiausių komponentų savo gynybos produkcijai. Tačiau net ir šios pastangos nepatenkins visų Rusijos materialinių išteklių poreikių karui su Ukraina, vertina ISW.
Atrodo, kad V. Putinas taip pat priešinasi poreikiui vykdyti visapusišką ekonominę mobilizaciją Rusijoje, kaip ir poreikiui skelbti dar vieną mobilizacijos bangą. Be to, lieka neaišku, ar Rusija sugebėtų greitai ir plačiai vykdyti ekonominę mobilizaciją darbo jėgos trūkumo ir ekonomikos problemų fone, net jei V. Putinas nuspręstų žengti tokį žingsnį, apibendrino analitikai.
