Visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą sustiprino nuogąstavimus dėl galimo atviro Maskvos ir NATO konflikto, o Lietuva, besiribojanti su Rusijos sąjungininke Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, atsidūrė tarp pirmųjų šalių, kurioms toks konfliktas kelia grėsmę.
Spalio 9 d. Lietuvos gynybos ministro Lauryno Kasčiūno paskelbta nuotrauka parodė, kad Lietuva rimtai vertina šią grėsmę. Minėtas tiltas dabar yra padengtas „drakono dantimis“. Jis sakė, kad kiti tiltai, vedantys į Kaliningradą, taip pat bus sutvirtinti, o kai kurie gali būti net užminuoti.
Apie tai buvo paskelbta praėjus kelioms dienoms po incidento geležinkelio linijoje Kaliningradas-Maskva. Vienas traukinio vagonas atvyko į Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantį Kenos kontrolės punktą, ant kurio buvo pavaizduota raidė Z, Rusijos invazinių pajėgų Ukrainoje dažnai naudojamas simbolis.
Kitas buvo išpieštas užrašu, kuriame Lietuvos sostinė Vilnius apibūdinamas kaip „Rusijos miestas“.
„Suprantama, kad Lietuvos vyriausybė dėl to nerimauja“, – laikraščiui „The Kyiv Independent“ sakė daktaras Stephenas Hallas, Bato universiteto Rusijos ir posovietinės politikos dėstytojas.
„Baltijos šalys ilgą laiką buvo okupuotos kitų užsienio jėgų, ypač Rusijos, ir palyginti trumpą laiką buvo nepriklausomos.“
Jis pridūrė, kad nors „nesitiki artimiausiu metu pamatyti Rusijos tankų Rygoje, Taline ar Vilniuje“, Lietuva ir kitos Baltijos šalys pagrįstai nerimauja dėl to, ką Rusija veikia eksklave prie pat jų slenksčio.
Kaliningrado sritis – tai nedidelis 15 100 kvadratinių kilometrų ploto žemės gabalėlis tarp Lenkijos ir Lietuvos. Ji turi trumpą vakarinę Baltijos jūros pakrantę. Jos sostinė taip pat vadinama Kaliningradu.
Nors ji ir nedidelė, strateginiu požiūriu ji suteikia Rusijai antrąjį tiesioginį priėjimą prie Baltijos jūros – kitas priėjimas yra per rytinį Suomijos įlankos ruožą.
Kaliningrado srityje yra Rusijos Baltijos jūros laivyno būstinė ir pagrindinė bazė. Rusijos admiraliteto būstinė įsikūrusi Sankt Peterburge, kuris taip pat yra prie Baltijos jūros.
„Kaliningradas iš esmės yra karinė bazė su miestu viduryje, – sakė daktaras S. Hallas. – Kaliningrado srityje yra nemažai laivų ir tai, ko reikia tiems laivams ginti.“
2023 m. gruodžio mėn. Tarptautinės taikos fondo „Carnegie Endowment for International Peace“ ataskaitoje teigiama, kad eksklave yra „grėsmingas“ ginklų arsenalas, kurį sudaro „sparnuotosios raketos, raketos žemė-oras ir branduoliniai ginklai“.
Tačiau Lietuvos tiltų blokavimas rodo, kad šalis baiminasi ne tik raketų, bet ir pačios sausumos invazijos grėsmės.
Pasak S. Hallo, ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos baimės centre yra siauras žemės lopinėlis, vadinamas Suvalkų koridoriumi.
Suvalkų koridorius yra artimiausias taškas tarp Kaliningrado srities ir vienos iš ištikimiausių Rusijos sąjungininkių Baltarusijos.
Jis yra vos 40 km pločio ir Lenkijos pusėje glaudžiai sutampa su Lenkijos ir Lietuvos siena.
Kilus NATO ir Rusijos karui, per Suvalkų tarpeklį susijungusios Rusijos ir Baltarusijos pajėgos atkirstų vienintelį sausumos kelią į visas tris Baltijos šalis.
„Ir tam Rusijos kariuomenė treniravosi nuo 1990-ųjų“, – sakė S. Hallas.
Jis pridūrė, kad nors neseniai į NATO įstojusios Suomija ir Švedija tikriausiai pakeitė NATO planus tokiam įvykiui, ilgą laiką „NATO narės manė, kad Lietuva, Latvija ir Estija turės susitaikyti su Rusijos okupacija – ko gero, tik kuriam laikui – kol NATO prasiskins kelią atgal į Baltijos pusiasalį“.
Ne tik Baltijos šalys nerimauja dėl Rusijos ketinimų regione. Gegužę naujausia NATO narė Švedija paskelbė grėsmingą perspėjimą, kuriame Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Micaelis Bydenas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt siekia dominuoti Baltijos jūroje ir yra nukreipęs savo žvilgsnį į Švedijos Gotlando salą.
Gotlandas, esantis maždaug už 330 km į šiaurę nuo Rusijos eksklavo Kaliningrado, yra didžiausia Švedijos sala. Jos centrinė padėtis reiškia, kad ji yra labai svarbi strateginė Baltijos jūros dalis.
„Kas kontroliuoja Gotlandą, kontroliuoja Baltijos jūrą“, – sakė M. Bydenas.
Nors nuo tada, kai 2022 m. Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pasipylė perspėjimai dėl Rusijos ir NATO susidūrimo, dauguma analitikų ir apžvalgininkų mano, kad toks scenarijus nėra neišvengiamas.
Vokietijos kariuomenė parengė planus, pagal kuriuos „Rusija per penkerius metus gali surengti konvencinį puolimą“, o sausį vienas aukščiausių NATO pareigūnų nurodė, kad tai gali įvykti „per ateinančius 20 metų“.
O kadangi Rusijos pajėgos sutelktos Ukrainoje ir Rusijos Kursko srityje, Lietuvos tiltų blokavimas siekiant užkirsti kelią Rusijos antžeminiam puolimui gali pasirodyti per ankstyvas.
Tačiau daktaro Jano Kallbergo, Europos politikos analizės centro Vašingtone vyresniojo bendradarbio ir Kariuomenės kibernetinio instituto Vest Pointe bendradarbio, teigimu, taip vertinant Lietuvos veiksmus nesuprantama esmė.
„Lietuviai, estai, latviai ir lenkai yra nuolat bauginami Rusijos suprematistinio režimo, siekiančio suprojektuoti, kad šios šalys ar jų dalys Rusijos mąstysenoje yra provincijos, kurios sukilo ir turi būti priverstos grįžti į Rusijos sudėtį“, – sakė jis laikraščiui „The Kyiv Independent“.
Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą kartu su kitomis Baltijos šalimis per Antrąjį pasaulinį karą, o nepriklausomybę tauta paskelbė tik 1990 m.
„Pasienio tiltų užminavimas ir jų blokavimas – tai būdas parodyti, kad nesi įbaugintas ir esi pasirengęs kovoti už savo laisvę“, – priduria J. Kallbergas.
Su tuo sutinka ir S. Hallas, teigdamas, kad JAV ir kitoms Europos šalims būtų buvę naudinga užimti panašią poziciją tiek prieš Rusijai visiškai įsiveržiant į Ukrainą, tiek per ją.
„Geriau būti aktyviems ir siųsti stiprų signalą dabar, tikintis, kad Rusija tą signalą pamatys ir nuspręs, kad neverta to daryti, o to, manau, Vakarų valstybėms nuolat nepavykdavo padaryti V. Putino atžvilgiu“, – sakė jis.
Ir net jei Rusijos invazija į NATO teritoriją neįvyks dar ne vienerius metus, Kaliningradas vaidina svarbų vaidmenį Rusijos pastangose destabilizuoti regioną.
Maskva didina įtampą Baltijos jūroje: GPS trukdžiai, dingę plūdurai ir neįvykęs „vandenyno užgrobimas“ – tai tik keli iš šių metų įvykių, kurie sukėlė susirūpinimą dėl Kremliaus ketinimų regione.
Pastaraisiais mėnesiais virš Baltijos jūros regiono padažnėjo komercinių orlaivių GPS sistemų trukdymo atvejų. Nors galutinai įrodyti, kas už tai atsakingas, beveik neįmanoma, tačiau kai kurie karinės paskirties modeliai blokuoja signalą nuo tos vietos, kurioje jie dislokuojami, iki 350 kilometrų atstumu.
Kadangi labai mažai tikėtina, kad NATO šalys vykdo sabotažą prieš save, pagrindinis įtariamasis yra Rusija, o Kaliningrade esantis slopintuvas suteiktų jai reikiamą atstumą, reikalingą skrydžiams regione sutrikdyti.
Vykstant Rusijos hibridiniam karui prieš Vakarus ir artėjant tiesioginio susidūrimo su NATO galimybei, atrodo, kad Kaliningrado ir jo Vakarų kaimynystės situacija krypsta tik viena kryptimi.
„Ilgalaikėje perspektyvoje galime pamatyti, kaip šios Baltijos šalių ir Lenkijos sienos su Rusija ir Baltarusija vystosi panašiai kaip 38-oji lygiagretė tarp Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos“, – sakė J. Kallbergas.
„Militarizuota siena, kuri yra nesibaigianti propagandinė kova, kurioje naudojamos visų formų bauginimo ir propagandos priemonės ir net atvira agresija“, – dėstė jis.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.
