Kinija laiko Taivaną savo teritorija ir pastaraisiais metais sustiprino politinį ir karinį spaudimą savarankiškai valdomai demokratinei salai. Apklausa buvo atlikta praėjusį mėnesį Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto užsakymu ir paskelbta prieš ketvirtadienį minimą Taivano nacionalinę dieną, per kurią prezidentas Lai Ching-te turi pasakyti kalbą.
Kinija beveik kasdien demonstruoja karinę galią aplink Taivaną ir per pastaruosius dvejus metus surengė trejas didelio masto karines pratybas, per kurias pasiuntė prie salos karo lėktuvus ir laivus.
JAV centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas pernai sakė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įsakė savo kariuomenei iki 2027 m. būti pasirengusiai įsiveržti į salą.
Jei Kinija užpultų Taivaną, 67,8 proc. iš 1 214 apklaustų žmonių sakė, kad būtų pasirengę kovoti ir ginti salą. 23,6 proc. sakė, kad negintų.
Beveik 64 proc. apklaustųjų Kinijos „teritorines ambicijas“ laiko „rimta grėsme“. Vis dėlto 61 proc. mano, jog per ateinančius penkerius metus Kinija greičiausiai neužpuls.
Daugiau nei 52 proc. respondentų tiki, kad JAV, pagrindinė Taivano sąjungininkė ir didžiausia ginklų tiekėja, pasiųs karius padėti apsiginti nuo Kinijos invazijos. Tačiau tik apie 40 proc. mano, kad Vašingtonas dislokuos savo karinį jūrų laivyną, kad „pralaužtų“ Taivano blokadą.
JAV viceprezidentė Kamala Harris, demokratų kandidatė į prezidentus, neseniai duotame interviu pareiškė, kad Vašingtonas „neturėtų siekti konflikto“ su Kinija, ir nepasakė, ar Vašingtonas panaudotų karinę jėgą Taivanui paremti, jei Kinija užpultų.
