Vašingtonas bendradarbiauja su Izraeliu dėl humanitarinės pagalbos ir „būtinybės pasiekti susitarimą dėl įkaitų išlaisvinimo ir paliaubų. Ir mes neketiname liautis daryti spaudimą Izraeliui ir regione, įskaitant arabų šalių lyderius“, CBS laidai „60 minučių“ sakė K. Harris.
Demokratų partijos kandidatė į prezidentus teigė, kad JAV pastangos „lėmė, kad Izraelis tame regione ėmėsi keleto veiksmų, kuriuos paskatino arba lėmė daugybė dalykų, įskaitant mūsų paramą tam, kas turi vykti regione“.
Kalbėdama apie Irano raketų smūgį Izraeliui, ji tvirtino, kad „privalome padaryti viską, ką galime, kad Izraelis galėtų apsiginti nuo tokių atakų“.
Prieš pirmadienį minimas beprecedenčio spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio, sukėlusio karą Gazos Ruože, metines Izraelis yra itin budrus.
Dabar Izraelis nukreipė dėmesį į šiaurę, į „Hezbollah“, Irano remiamą „Hamas“ sąjungininkę Libane, ir pažadėjo atkeršyti už Irano raketų ataką.
Pernai spalio 7 d. palestiniečių smogikams užpuolus Izraelį, žuvo 1 205 žmonės, daugiausia civiliai gyventojai, rodo AFP duomenys, paremti oficialiais Izraelio duomenimis, į kuriuos įtraukti ir nelaisvėje nužudyti įkaitai.
Remiantis „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, kuriuos JT pavadino patikimais, per Izraelio atsakomąjį karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 41 870 žmonių, dauguma jų – civiliai.
Į CBS žurnalisto Billo Whitakerio klausimą, ar JAV mato B. Netanyahu kaip „tikrą, artimą sąjungininką“, K. Harris atsakė, kad „geriau būtų klausti: ar turime svarbų aljansą tarp Amerikos ir Izraelio tautų? Ir atsakymas į šį klausimą yra „taip“.“
E. Macronas Izraelio premjerui: Prancūzija yra įsipareigojusi užtikrinti Izraelio saugumą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį per pokalbį telefonu su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu dar kartą patvirtino, kad jo šalis yra „nepajudinamai įsipareigojusi“ užtikrinti Izraelio saugumą, ir kartu primygtinai reikalavo paliaubų Gazos Ruože ir Libane, pranešė prezidentūra.
„Pirmųjų „Hamas“ teroristų puolimo prieš Izraelį metinių išvakarėse jis išreiškė Prancūzijos tautos solidarumą su Izraelio tauta“, – teigė Prancūzijos prezidentūra.
E. Macronas taip pat išreiškė „įsitikinimą, kad dabar atėjo laikas nutraukti ugnį“.
Abu lyderiai susiskambino spalio 7 d. išpuolių minėjimo išvakarėse, – praėjus dienai po audringo pokalbio, kai E. Macronas šeštadienį interviu radijui paragino sustabdyti ginklų tiekimą Izraeliui.
Jie aptarė „padėtį Artimuosiuose Rytuose, visiškai atvirai ir gerbdami Prancūzijos ir Izraelio draugystę“, nurodė prezidentūra.
„Abu vadovai pripažino savo nuomonių skirtumus, taip pat norą būti suprastiems vienas kito“, – pridūrė ji.
E. Macronas Izraelio premjerui B. Netanyahu pakartojo, kad Prancūzijos „įsipareigojimas Izraelio saugumui yra nepajudinamas, ir priminė jam apie Prancūzijos karinių išteklių mobilizavimą Izraelio gynybai per pastarųjų mėnesių Irano išpuolius“, teigiama pareiškime.
Šeštadienį E. Macronas supykdė B. Netanyahu, kai pareiškė, kad „prioritetas yra grįžti prie politinio sprendimo“ ir „sustabdyti ginklų tiekimą kovoms Gazos Ruože“, kartu patikslindamas, kad Prancūzija pati jokių ginklų netiekia.
Izraelis kariauja keliuose frontuose, su „Hamas“ Gazos Ruože ir su „Hezbollah“ Libane, kur nuo pirmadienio vykdo sausumos operacijas. Jis taip pat pagrasino atkeršyti už praėjusį antradienį Irano surengtą masinę raketų ataką.
