„Foreign Affairs“: Kinija – pasirengusi karui, JAV stipriai atsilieka

Tačiau šiuose vertinimuose neatsižvelgiama į tai, kaip stipriai auga Kinijos gynybos pramonės bazė, rašo geopolitikos žurnalas „Foreign Affairs“.

Nepaisant dabartinių šalies ekonominių sunkumų, jos išlaidos gynybai sparčiai didėja, o gynybos pramonė yra karo laikų pagrindas. Iš tiesų Kinija sparčiai kuria ir gamina ginklų sistemas, skirtas atgrasyti Jungtines Valstijas ir, jei atgrasymas nepavyktų, laimėti didžiųjų valstybių karą.

Kinija jau pasivijo JAV savo gebėjimu masiškai ir dideliu mastu gaminti ginklus. Kai kuriose srityse Kinija dabar netgi pirmauja: ji tapo didžiausia pasaulyje laivų statytoja, kurios pajėgumai yra maždaug 230 kartų didesni nei Jungtinių Valstijų. Nuo 2021 m. iki 2024 m. pradžios Kinijos gynybos pramonės bazė pagamino daugiau kaip 400 modernių naikintuvų ir 20 didelių karo laivų, padvigubino šalies branduolinių kovinių galvučių atsargas, daugiau kaip dvigubai padidino balistinių ir sparnuotųjų raketų atsargas ir sukūrė naują „stealth“ (radarais neaptinkamą) bombonešį.

Per tą patį laikotarpį Kinija 50 proc. padidino palydovų paleidimų skaičių. Dabar Kinija ginklų sistemas įsigyja penkis-šešis kartus sparčiau nei Jungtinės Valstijos. Admirolas Johnas Aquilino, buvęs JAV Indo-Ramiojo vandenyno vadavietės vadas, šią karinę plėtrą apibūdino kaip „plačiausią ir sparčiausią (ginkluotųjų pajėgų) stiprinimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.

Kinija dabar yra karinis sunkiasvoris žaidėjas, o JAV gynybos pramonės bazė nesugeba pasivyti. Kai Ašies galybės žengė į priekį Europoje ir Azijoje, prezidentas Franklinas Rooseveltas mobilizavo šią bazę, pavadinęs ją „demokratijos arsenalu“. Panašios JAV pastangos būtinos ir šiandien, „Foreign Affairs“ publikacijoje rašo Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Gynybos ir saugumo departamento pirmininkas Sethas G. Jonesas.

Pasak jo, JAV gynybos produkcija atrofavosi, o sistemai trūksta pajėgumų ir lankstumo, kurie leistų JAV kariuomenei atgrasyti Kiniją, o kilus konfliktui – kovoti ir laimėti užsitęsusį karą Indokinijos ir Ramiojo vandenyno regione arba dviejų frontų karą Azijoje ir Europoje. Tad Vašingtonas turi pašalinti esminius trūkumus ir veikti greitai, jei nori neatsilikti.

„Trumpai tariant, Jungtinės Valstijos turi skirti daug daugiau dėmesio ir išteklių karinei parengčiai, jei nori sėkmingai surinkti naują „demokratijos arsenalą“, – apibendrina S. Jonesas.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas aiškiai pareiškė, kad pasaulinio lygio kariuomenės sukūrimas yra svarbiausias jo tikslas – siekti „didžiojo kinų tautos atjaunėjimo visuose frontuose“. Svarbiausia šio proceso dalis – sukurti gynybos pramonės bazę, kuri galėtų gaminti karinėms pajėgoms reikalingą techninę įrangą (pavyzdžiui, laivus, orlaivius, tankus ir raketas) ir programinę įrangą (pavyzdžiui, valdymo, kontrolės, ryšių ir žvalgybos technologijas ir sistemas).

Per pastarąjį dešimtmetį Kinija, gamindama antvandeninius ir povandeninius laivus, orlaivius, oro gynybos sistemas, raketas, sausumos sistemas, erdvėlaivius ir kibernetinius ginklus, tapo rimta JAV konkurente.

Šią gamybą skatina didžiulės Kinijos valstybinės įmonės, kurioms pavesta kurti ir gaminti šalies ginklų sistemas. Šiuo metu keturios iš dešimties didžiausių pasaulio bendrovių, kurių bendros pajamos iš gynybos ir negynybos srities yra Kinijos, įskaitant dvi didžiausias: Kinijos aviacijos pramonės korporacija ir Kinijos valstybinė laivų statykla.

Tai didžiulis pokytis, palyginti su tuo, kaip buvo prieš dešimtmetį, kai nė viena Kinijos įmonė nepateko į didžiausių pasaulio gynybos bendrovių šimtuką. Vertinant vien tik pajamas iš gynybos, penkios Kinijos bendrovės yra didžiausių pasaulio bendrovių 12-uke. Prieš dešimt metų jame nebuvo nė vienos Kinijos įmonės.

Dabar Kinijos gynybos bendrovės savo dydžiu ir gamybos pajėgumais konkuruoja su tokiomis JAV milžinėmis kaip „Lockheed Martin“, RTX („Raytheon“), „Boeing“, „Northrop Grumman“ ir „General Dynamics“.

Kinijos karinį augimą lemia ne tik gynybos produkcijos apimtis. Pekinas taip pat patobulino ginklų sistemų mokslinių tyrimų, plėtros ir įsigijimo procesą, todėl Liaudies išlaisvinimo armija gali gaminti pažangias platformas tokiose sudėtingose srityse kaip lėktuvnešių aviacija, hipersonika ir varomosios sistemos.

Be karinės įrangos, Liaudies išlaisvinimo armija (oficialus Kinijos ginkluotųjų pajėgų pavadinimas) sukūrė skaitmeninę architektūrą, kuri karo atveju padėtų kariuomenei koordinuoti vadovavimo, kontrolės, ryšių, kompiuterių, kibernetinių, žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos tinklų veiklą ir panaudoti ugnies galią pasitelkiant dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis ir kitas naujas technologijas.

Ryškiausias Kinijos karinio dominavimo pavyzdys yra šalies karinės jūrų pajėgos. Turėdamos didžiulius šalies laivų statybos pajėgumus, Kinijos karinės jūrų pajėgos tapo didžiausios pasaulyje. JAV karinio jūrų laivyno skaičiavimais, viena Kinijos laivų statykla – tokia kaip Čangsingo saloje, esančioje Kinijos rytinėje pakrantėje – turi daugiau pajėgumų nei visos JAV laivų statyklos kartu sudėjus.

Kinijos karinio jūrų laivyno produkcija dabar apima viską – nuo dujų turbinų ir dyzelinių variklių iki laivų ginklų, elektroninių sistemų, povandeninių ir antvandeninių laivų bei bepiločių sistemų. Per pastarąjį dešimtmetį Kinijos karinis jūrų laivynas taip pat padarė didelę pažangą korvečių statybos srityje, pastatė aštuonis eskadrinius minininkus ir baigė statyti lėktuvnešius „Shandong“ ir „Fujian“.

„Fujian“ konstrukcijoje įdiegta elektromagnetinė lėktuvų paleidimo katapultos sistema, leidžianti vykdyti išsamesnes oro operacijas, todėl lėktuvnešis yra pajėgesnis už ankstesnius Kinijos modelius. Jame galima dislokuoti iki 70 orlaivių, įskaitant naikintuvus ir priešlaivinius sraigtasparnius.

Kinijos karinis jūrų laivynas vis dar atsilieka nuo JAV karinio jūrų laivyno keliose srityse. Kinija turi daugiau laivų nei Jungtinės Valstijos, tačiau turimi laivai yra mažesni. Kinija atsilieka ugnies galia; jos laivynas gali nešti maždaug perpus mažiau raketų nei JAV. Jungtinės Valstijos taip pat gamina pažangesnius branduolinius povandeninius laivus nei Kinija.

Tačiau Kinijos laivų statybos gamyba tikriausiai suteiktų jai pranašumą prieš Jungtines Valstijas užsitęsusiame kare, ir tikimasi, kad šis atotrūkis didės.

Kinijos komercinės laivų statyklos ne tik lenkia JAV analogiškas laivų statyklas, bet daugelis jų taip pat naudojamos ir karinėms, ir civilinėms statyboms, o tai reiškia, kad Kinija gali padidinti savo karinių laivų statybos pajėgumus lengviau nei Jungtinės Valstijos.

Kinijos gynybos pramonė taip pat gamina sudėtingus orlaivius. Jungtinės Valstijos vis dar turi didžiausią pasaulyje ir pažangiausią penktosios kartos naikintuvų parką, įskaitant naikintuvus F-22 ir F-35. Tačiau Kinija ją vejasi. Didžiausia jos karinių orlaivių bendrovė – Kinijos aviacijos pramonės korporacija – gamina beveik visus šalies naikintuvus, transporto ir mokomuosius lėktuvus, bombonešius, žvalgybos orlaivius, dronus ir sraigtasparnius. Bendrovė prižiūri net 86 laboratorijas ir taikomųjų mokslinių tyrimų centrus, turi šimtus patronuojamųjų įmonių ir daugiau kaip 100 užsienio padalinių.

2023 m. Kinijos bendrovės pagamino gerokai daugiau nei 2 000 ketvirtos ir penktos kartos kovinių orlaivių, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei 800 orlaivių, pagamintų 2017 m. Nors JAV ir toliau pirmauja, 2023 m. pagamindamos daugiau kaip 3 350 ketvirtosios ir penktosios kartos kovinių orlaivių, Kinija sparčiai vejasi.

Pekinas taip pat didina bepiločių orlaivių, kuriuos ji naudojo pratybose aplink Taivaną, gamybą. „China North Industries Group“, arba „Norinco“, neseniai pristatė naują kamikadzių droną kamikadzę, kurio veikimo nuotolis – 200 km, o skridimo greitis – 145 km/h.

Be to, Kinija modernizuoja savo strateginių raketų arsenalą. Iki 2030 m. šalis ketina turėti daugiau kaip 1 000 veikiančių branduolinių kovinių galvučių. 2019 m. jų buvo 200. Dvi pagrindinės Kinijos raketas gaminančios bendrovės – „China Aerospace Science and Technology Corporation“ ir „China Aerospace Science and Industry Corporation“ – per pastaruosius kelerius metus išplėtė savo gamyklas ir įdarbino papildomų darbuotojų.

Turėdama daugiau pajėgumų, Kinija didina savo balistinių, sparnuotųjų ir hipergarsinių raketų arsenalą. Vien 2021 m. Kinija bandymams ir mokymams paleido daugiau balistinių raketų nei visos kitos šalys kartu sudėjus. 2020 m. Kinija taip pat paleido savo pirmąją raketą su hipergarsine skraidykle DF-17, kuri gali smogti JAV ir kitų užsienio šalių bazėms ir laivynams vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Tuo tarpu Jungtinėms Valstijoms sunkiai sekasi kurti hipergarsines raketas; nė vienas iš 2024 m. planuotų paleisti prototipų nebuvo pristatytas.

Be šių sparčiai augančių oro ir jūrų pajėgumų, Kinija padarė didelę pažangą kosmoso srityje. 2023 m. Kinija įvykdė 67 kosminius paleidimus – daugiausiai per vienus metus šalies istorijoje. Toliau tobulėja Kinijos nešančiosios raketos, pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos pajėgumai, palydovinis ryšys, perspėjimo apie raketas sistemos ir žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos sistemos.

Taip pat tobulėja priešininko kosminių pajėgumų neutralizavimo technologijos, įskaitant trukdymo ir nukreiptosios energijos sistemas bei priešpalydovinius ginklus. Kinija neseniai paleido naują palydovą „Yaogan-41“, kuris gali nustatyti ir sekti automobilio dydžio objektus žemės paviršiuje, taip keldama pavojų JAV ir sąjungininkų jūrų, sausumos ir oro pajėgoms visame Indostano ir Ramiojo vandenyno regione.

Galiausiai, Liaudies išlaisvinimo armija yra didžiausia pasaulyje sausumos kariuomenė. Ji turi daugiau kovinių tankų ir artilerijos vienetų nei JAV kariuomenė. Kinijos gynybos bendrovės padidino beveik visų kategorijų gamybą: pagrindinių ir lengvųjų kovinių tankų, šarvuotų transporterių, šturmo mašinų, oro gynybos sistemų ir artilerijos sistemų.

Kinijos gynybos stiprinimas kelia rimtą grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir sąjungininkams bei partneriams, įskaitant Australiją, Japoniją, Filipinus, Pietų Korėją ir Taivaną. Kinija turi tūkstančius raketų, iš kurių kai kurios gali smogti JAV žemei. Kitos gali pataikyti į JAV užjūrio bazes, kuriose yra JAV orlaiviai, pakilimo ir nusileidimo takai, laivai, degalų sandėliai, amunicijos saugyklos, uostai, vadovavimo ir kontrolės įrenginiai ir kita infrastruktūra.

Kinijos priešlaivinių balistinių raketų rinkinys kelia grėsmę JAV antvandeniniams laivams, plaukiojantiems Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose bei už jų ribų. Žvelgdamas į šį Kinijos karinių pajėgumų kompleksą, JAV karinių oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallas III tiesiai šviesiai pastebėjo: „Kinija ruošiasi karui, ypač karui su Jungtinėmis Valstijomis.“

Esant tokiam aiškiam grėsmės vertinimui, glumina tai, kad Jungtinės Valstijos nemobilizavo savo gynybos pramonės bazės, kad neatsiliktų. JAV kariuomenė neturi pakankamai amunicijos ir kitos įrangos užsitęsusiam karui su Kinija Taivano sąsiauryje, Pietų Kinijos jūroje ar Rytų Kinijos jūroje – visose teritorijose, kur teritoriniai ginčai, kuriuose dalyvauja Kinija ir JAV partneriai bei sąjungininkai, tokie kaip Japonija, Filipinai ir Taivanas, gali virsti smurtu.

Pavyzdžiui, per karo žaidimus, imituojančius konfliktą Taivano sąsiauryje, Jungtinės Valstijos paprastai per pirmąją savaitę išeikvoja savo tolimojo nuotolio priešlaivinių raketų atsargas. Šie ginklai būtų labai svarbūs tikrame kare, nes jais galima smogti Kinijos jūrų pajėgoms iš už Kinijos priešlėktuvinės gynybos zonos ribų. Ypač ankstyvaisiais konflikto etapais Kinijos gynyba greičiausiai neleistų daugumai orlaivių priartėti pakankamai arti, kad jie galėtų numesti trumpojo nuotolio amuniciją.

Tačiau JAV gynybos pramoninė bazė nėra pakankamai lanksti ir nepajėgi kompensuoti šį ir kitus trūkumus. Jungtinėse Valstijose veikia anachronistinė sutarčių sudarymo ir įsigijimo sistema, kuri daug geriau pritaikyta taikos meto tempui, o ne karo meto skubai. 2009 m. JAV Gynybos departamento tyrime atvirai teigiama: „Pagrindinės gynybos programos tebevykdomos dešimt ar daugiau metų, kad būtų užtikrintas mažesnis pajėgumas, nei planuota, dažnai du ar tris kartus brangiau nei planuota.“

Gynybos pramonės tiekimo grandinių trapumas kelia dar vieną problemą. JAV gynybos bendrovės gamina ribotą kiekį pagrindinių komponentų, pavyzdžiui, kietųjų raketų variklių, procesorių mazgų, liejinių, kaltinių detalių, rutulinių guolių, mikroelektronikos ir šaudmenų ieškiklių. Kai kurių tipų įrangai, pavyzdžiui, varikliams ir generatoriams, reikia ilgo paruošimo laiko.

Padėtį apsunkina tai, kad Kinija dominuoja pasaulio pažangiųjų baterijų tiekimo grandinėse ir turi kelių rūšių gynybos sektoriuje naudojamų žaliavų, pavyzdžiui, kai kurių geležies ir ferolydinių metalų, spalvotųjų metalų ir pramoninių mineralų, monopoliją pasaulinėje rinkoje. Jei įtampa padidėtų arba kiltų karas, Kinija galėtų nutraukti JAV prieigą prie šių medžiagų ir pakenkti JAV naktinio matymo akinių, tankų ir kitos gynybos įrangos gamybai.

Paskutinis iššūkis – darbo jėga. JAV darbo rinka nepajėgi suteikti pakankamai tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kad patenkintų gynybos produkcijos poreikius. Ši problema ypač aktuali laivų statyklose, kuriose trūksta inžinierių, elektrikų, vamzdynų montuotojų, laivų montuotojų ir metalo apdirbimo specialistų.

2024 m. JAV karinis jūrų laivynas paskelbė, kad pirmoji „Constellation“ klasės valdomųjų raketų fregata bus pristatyta bent metais vėliau, nes laivų statybos bendrovei „Fincantieri“ jos „Marinette Marine“ laivų statykloje Viskonsine trūko kelių šimtų darbuotojų, įskaitant suvirintojus.

Fregatos atlieka svarbų vaidmenį lėktuvnešių smogiamosiose grupėse kaip palydos laivai, saugantys jūrų komunikacijos linijas. Dėl panašių priežasčių bent dvejus metus vėluojama statyti „Virginia“ klasės greitojo atakos povandeninio laivo, kuris karo atveju būtų labai svarbus atakuojant Kinijos amfibijos laivus, V bloko versiją. Iki trejų metų vėluojama statyti kai kuriuos naujus valdomųjų raketų eskadrinius minininkus, suteikiančius priešlėktuvinės gynybos pajėgumus.

Visgi Kinijos gynybos pramonės bazė neapsieina be problemų, rašoma „Foreign Affairs“ publikacijoje. Ji remiasi didžiulėmis valstybinėmis įmonėmis, turinčiomis painias ir išsiplėtusias organizacines struktūras, kurios mažina efektyvumą, konkurenciją ir inovacijas. Be to, ją kamuoja didelė korupcija; praėjusių metų pabaigoje Pekinas pašalino tris aukštas pareigas užimančius gynybos pramonės pareigūnus, akivaizdžiai susijusius su korupcija pasiūlymų vertinimo procese.

Kinija taip pat susiduria su tam tikrais tiekimo grandinės trūkumais, ypač variklių, aukštos klasės lustų, integrinių grandynų ir gamybos įrangos srityje. Šių metų pradžioje pranešta apie Kinijos atominio povandeninio laivo nuskendimą Vučango laivų statykloje, o tai rodo, kad Kinijai dar reikia daug nuveikti gaminant kai kurias sudėtingas sistemas.

Ir nors Kinijos kariuomenė yra didelė ir gerai aprūpinta, nuo 1979 m. Kinijos ir Vietnamo karo ji neturėjo didelės kovinės patirties. Tačiau šie iššūkiai nesutrukdė Kinijos gynybos pramonės bazei kai kuriose pagrindinėse srityse pralenkti JAV kolegas.

Dabar Jungtinėms Valstijoms reikia sumažinti šį atotrūkį, aiškina S. Jonesas:

„Pirmasis žingsnis – pripažinti problemos skubumą ir būtino sprendimo mastą. Tai būtų galima pasiekti prezidentine gynybos pramonės bazės atgaivinimo iniciatyva, pasitelkiant istorinius modelius, tokius kaip F. Roosevelto Karo gamybos valdyba, Harry'io Trumano Gynybos mobilizacijos biuras ir Ronaldo Reagano Nepaprastosios mobilizacijos parengties valdyba.

Užuot vien Gynybos departamentui pavedusi pirkimų ir gamybos užduotį, naujoji institucija turėtų teikti aukšto lygio nurodymus, nustatyti prioritetus ir prižiūrėti su gynybos gamyba susijusių federalinių departamentų politiką, planus ir procedūras. Tokia struktūra taip pat padėtų integruoti Nacionalinio saugumo tarybą, Valdymo ir biudžeto biurą, Valstybės ir Prekybos departamentus, Kongresą, privatųjį sektorių ir kitas organizacijas, kurios atlieka svarbų vaidmenį gynybos pramonės bazėje.

Vašingtonas taip pat turi pašalinti akivaizdžius dabartinės gynybos pramonės sistemos trūkumus. Gynybos departamentui, įskaitant karines tarnybas, reikia greitesnio, lankstesnio ir mažiau rizikos vengiančio sutarčių sudarymo ir įsigijimo proceso. Pirmiausia reikėtų sutrumpinti sutarčių sudarymo terminus ir padėti novatoriškoms bendrovėms greitai pereiti nuo prototipų prie sutarčių.

Kongresas taip pat turi finansuoti daugiamečius pagrindinių šaudmenų pirkimus. Siekdamas spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, Pentagonas turėtų siūlyti finansines paskatas gynybos bendrovėms kelti darbuotojų kvalifikaciją ir ją keisti. Gynybos departamentas ir Kongresas taip pat turėtų daugiau investuoti į aukštąsias mokyklas, profesines mokyklas, universitetus ir kitas institucijas, kurios moko ir ugdo asmenis, galinčius dirbti gynybos pramonės bazėje. Be to, Jungtinės Valstijos turi atgaivinti savo laivų statybos sektorių. Sugrąžinus seniai nebenaudojamas subsidijas, galima padidinti investicijas į šalies komercines laivų statyklas, modernizuoti ir išplėsti pramonę bei parengti pajėgesnę ir konkurencingesnę šios srities darbo jėgą.

Likus metams iki Japonijos atakos prieš Perl Harborą, dėl kurios Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, F. Rooseveltas ragino šalį „kuo greičiau statyti visas mašinas, visus arsenalus, visas gamyklas, kurių reikia mūsų gynybinėms medžiagoms gaminti“. Spartus Kinijos ginklavimasis ir vykstantys karai Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose yra ženklai, kad debesys niaukiasi. Norėdamos būti pasirengusios karo sąlygoms, Jungtinės Valstijos vėl turi vadovautis F. Roosevelto patarimu.“