„Iranas šiąnakt padarė didelę klaidą ir už ją sumokės“, – praėjus kelioms valandoms po precedento neturinčios atakos teigė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.
Iranas į Izraelio karinius objektus paleido maždaug 200 balistinių raketų salvę.
Tai buvo didžiausia kada nors įvykdyta Irano ataka. Dėl jos visoje Izraelio teritorijoje ėmė kaukti sirenos ir veikė šalies gynybos sistemos.
Teheranas pareiškė, kad šia ataka buvo siekiama įspėti Izraelį nepradėti tiesioginio karo su Iranu, o bet koks Jeruzalės atsakas į raketų smūgį turėtų „stipresnes ir skaudesnes“ pasekmes.
Irano ataka įvyko praėjus 24 valandoms po Izraelio pajėgų įsiveržimo į Libaną ir praėjus kelioms dienoms po to, kai Izraelio pajėgos nukovė grupuotės „Hezbollah“ lyderį Hassaną Nasrallah.
Pradėjusi antžeminę invaziją Izraelio kariuomenė siekė nustumti Irano remiamą galingą kovotojų grupuotę „Hezbollah“ nuo šiaurinės šalies sienos ir suteikti galimybę Izraelio piliečiams grįžti į šiaurinę šalies teritoriją.
Regioninis karas plečiasi
Antradienio raketų ataka dar labiau pakeitė konflikto dinamiką. Vietoje karo, kuriame dalyvauja Irano remiamos kovotojų grupuotės, jis virto tiesiogine dviejų regioninių karinių galiūnų konfrontacija.
Izraelio karinis šaltinis portalui CNN atskleidė, kad per išpuolį kelios Irano raketos pataikė į Izraelio karines bazes, tačiau tvirtino, kad didelės žalos objektams nepadaryta.
Tai jau antras kartas, kai Iranas šiais metais atakavo Izraelį, tačiau antradienį surengtas antskrydis buvo didesnio masto. Balandžio mėn. Iranas pirmą kartą iš savo teritorijos smogė Izraeliui su dronais ir raketomis.
Tuomet Teheranas keršijo už įtariamą Izraelio smūgį Irano diplomatiniam kompleksui Sirijoje. Iranas apie šią ataką pranešė likus 72 valandoms iki jos pradžios.
Apžvalgininkai teigia, kad šia ataka Iranas siekė kuo labiau sumažinti aukų skaičių, tačiau tuo pačiu perspėti Izraelį ir sutelkti dėmesį į savo žinutę.
Tuomet beveik visus 300 Irano paleistų dronų ir raketų numušė Izraelio oro gynybos sistemos, o Jeruzalė po savaitės atsakė ribotu smūgiu.
Šį kartą Izraelis apie artėjančią grėsmę sužinojo likus kelioms valandoms iki Teheranui pradedant ataką, kurios taikiniai buvo Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ būstinė Tel Avive ir Nevatimo bei Tel Nofo oro pajėgų bazės.
Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis atskleidė, kad antradienį Irano surengtas antskrydis buvo dvigubai didesnis nei balandžio mėn. ataka.
Antradienį Iranas paleido daug daugiau balistinių raketų. Jas numušti yra žymiai sunkiau, todėl kilo reali grėsmė Izraelio piliečiams – daugelis jų per ataką evakavosi į slėptuves.
Nors Izraelio kariuomenė teigė, kad daugumą raketų perėmė oro gynybos sistemos, kai kurios nukrito Izraelio teritorijoje ir padarė žalos. Atakos sukeltos smūgio bangos taip pat apgadino namus centrinėje Izraelio dalyje, pranešė šalies valdžios institucijos.
Žlugusi diplomatija?
Bandymai diplomatiškai pasiekti susitarimą tarp Izraelio ir „Hezbollah“ kol kas nedavė jokių vaisių, o „Hamas“ ir Izraelio derybos dėl ugnies nutraukimo ir įkaitų sugrįžimo žlugo.
Dar prieš kelias savaites kai kurie aukšto rango JAV pareigūnai manė, kad Vašingtonas savo diplomatinėmis pastangomis padėjo sėkmingai užkirsti kelią didelio masto Irano išpuoliui prieš Izraelį, teigė CNN šaltiniai.
„Manau, kad H. Nasrallah mirtis buvo paskutinis lašas Iranui“, – teigė buvęs JAV vyresnysis žvalgybos analitikas Jonathanas Panikoffas.
Tolstant bet kokiam diplomatiniam sprendimui, o Izraeliui vengiant kompromiso su savo regiono priešais, antradienio išpuolis yra bene aiškiausias ženklas, kad netrukus gali įsiliepsnoti regioninis karas.
Tuo tarpu tiek Izraelis, tiek JAV sumenkino smūgio veiksmingumą – Jeruzalė teigė, kad Irano ataka „nepavyko“.
Konfliktas tęsiasi jau metus
Atrodo, kad beveik metus trunkančios krizės Artimuosiuose Rytuose metu, šią savaitę regionas atsidūrė arčiausiai platesnio masto karo grėsmės.
Šią savaitę prasidėjęs Izraelio sausumos pajėgų įsiveržimas į pietų Libaną atvėrė visiškai naują frontą. Be to, Jeruzalė sustiprino atakas prieš kitus Irano remiamus kovotojus ir pradėjo smūgius prieš hučių grupuotę Jemene.
Vykdydamas daugybę atakų ir masinių oro antskrydžių visame Libane Izraelis likvidavo didžiąją dalį „Hezbollah“ vadovybės.
Be to, oro atakų metu buvo atakuojama šios grupuotės infrastruktūra ir pajėgumai, tačiau per juos taip pat žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.
Apie 1 mln. žmonių buvo priversti palikti namus, po smūgių buvo sugriauti namai ir kvartalai.
Gazos Ruože Izraelio karas prieš „Hamas“ tęsiasi praėjus beveik metams po smogikų grupuotės išpuolio prieš Izraelį. Karo metu žuvo daugiau nei 41 tūkst. žmonių, kilo katastrofiška humanitarinė krizė, o didžioji anklavo dalis virto griuvėsiais.
„Hamas“, „Hezbollah“ ir hučių grupuotė priklauso Irano vadovaujamam aljansui, apimančiam Jemeną, Siriją, Gazos Ruožą ir Iraką.
Jis nuo krizės pradžios puola Izraelį ir jo sąjungininkus. Jie teigia, kad nenustos smogti Izraeliui ir jo sąjungininkams, kol Gazos Ruože nebus pasiektos paliaubos.
Ką pasirinks Izraelis?
Iranas teigė, kad smūgis buvo apgalvotas atsakas į pakartotines Izraelio eskalacijas, tuo tarpu Islamo revoliucinės gvardijos korpusas tikino, kad antradienio raketų ataka buvo nukreipta į Izraelio saugumo ir karinius taikinius.
Teherano teigimu, Iranas atsakė į „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh ir „Hezbollah“ lyderio H. Nasrallah nužudymus.
Po to, kai buvo nužudytas I. Haniyeh, dalyvavęs naujojo Irano prezidento inauguracijoje, pasaulis sulaikė kvapą ir laukė, kaip atsakys Teheranas.
Praėjus porai mėnesių po įvykio atrodė, kad įtampa regione mažėja. Tačiau Izraelio įvykdytos žmogžudystės ir besiplečiantis karas Libane greitai pakeitė tokius vertinimus.
Šeštadienį B. Netanyahu rėžė ugningą kalbą, nukreiptą į Iraną. Politikas tikino, kad Izraelis „keičia jėgų pusiausvyrą regione“ ir kad „Irane ar Artimuosiuose Rytuose nėra vietos, kurios nepasiektų ilga Izraelio ranka“.
Pasak jo, H. Nasrallah mirtis buvo būtina tam, kad tūkstančiai Izraelio gyventojų, gyvenę palei šiaurinę šalies sieną, galėtų grįžti į savo namus.
JAV pareigūnai jau kiek laiko teigė, kad tiek Iranas, tiek „Hezbollah“ aukšto rango vadovai norėjo išvengti plataus masto karo su Izraeliu.
JAV ir Artimųjų Rytų valstybių diplomatai labai baiminasi, kad Izraelis gali smogti taikiniams Irano viduje, galbūt net prieš šalies branduolinius objektus.
Buvęs Izraelio ministras pirmininkas Naftalis Bennettas paragino Izraelį imtis atsakomųjų veiksmų ir sunaikinti Irano branduolinę programą.
Tačiau Iranas aiškiai pareiškė, kad bet koks Izraelio atsakas reikštų tolesnę eskalaciją. Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas sakė, kad antradienio operacija buvo „tik dalis Irano galios“.
Pasak Australijos strateginės politikos instituto vyresniojo analitiko gynybos klausimais Malcolmo Daviso, vienas iš Izraelio taikinių, atsakant į antradienio smūgius, galėtų būti Irano branduolinė infrastruktūra.
„Izraelis negali leisti Iranui įgyti branduolinių ginklų. B. Netanyahu savo kabinete tikrai turėtų jausti spaudimą pulti branduolinius objektus ir iš esmės sustabdyti Irano branduolinių ginklų programą, potencialiai ne vieneriems metams“, – portalui CNN aiškino M. Davisas.
Pati „Hezbollah“ taip pat išlieka pavojinga Izraelio priešininkė, turinti karinių priemonių arsenalą.
Tačiau Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos „Chatham House“ direktorius Salamas Vakilas mano, kad Teheranas greičiausiai tikisi, jog Izraelis bus santūresnis.
„Teheranas bando nubrėžti tam tikras raudonas linijas, gerai žinodamas, kad turi gintis, o „Hezbollah“ yra susikompromitavusi. Be to, Iranas neturi tradicinių konvencinių pajėgumų kovoti su Izraeliu“, – portalui CNN teigė jis.
JAV įsitraukimas
Artimiausia Izraelio sąjungininkė ir didžiausia ginklų tiekėja JAV teigia, kad su Jeruzale koordinuos atsaką į Irano ataką.
Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris pažadėjo, kad antradienio ataka turės pasekmių.
Pastarosiomis savaitėmis Vašingtonas į regioną perkėlė daugiau savo karių ir karo laivų, o JAV kariniai laivai paleido oro gynybos raketas į Irano paleistus taikinius.
Prasidėjus Izraelio karui Gazos Ruože, JAV kariai taip pat tapo Irano remiamų įgaliotųjų grupuočių atakų taikiniu.
Sausio mėn. per bepiločio orlaivio ataką prieš nedidelę JAV bazę Jordanijoje žuvo trys JAV kariuomenės kariai ir daugiau kaip 30 tarnybos narių buvo sužeista.
Per tą laiką JAV ne kartą tvirtai palaikė Izraelį. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad JAV „niekada nedvejodama“ gins šalies pajėgas ir interesus Artimuosiuose Rytuose.
Parengta pagal CNN inf.
