Apskaičiuota, kad bendros Rusijos gynybos išlaidos išaugo iki 7,5 proc. nuo Rusijos BVP. Šalies tiekimo grandinės buvo pertvarkytos taip, kad būtų užtikrinta daug pagrindinių žaliavų ir išvengta sankcijų.
Tuo tarpu Rusijai siekiant išlaikyti savo karo mašiną, šaudmenis, transporto priemones ir įrangą gaminančios gamyklos dirba ištisą parą, dažnai privalomomis 12 valandų pamainomis su dvigubais viršvalandžiais.
Dėl šių pertvarkų gynybos pramonė tapo Rusijos ekonomikos centru. Šį mėnesį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas teigė, kad kariniame pramoniniame komplekse, kuriame dabar dirba apie 3,5 mln. rusų, t. y. 2,5 proc. gyventojų, sukurta apie 520 tūkst. naujų darbo vietų.
Kaip rodo „Moscow Times“ lapkričio mėn. atlikta Rusijos darbo duomenų analizė, Rusijos gamyklose, gaminančiose karo įrangą, mašinistai ir suvirintojai dabar uždirba daugiau nei daugelis vadovų ir teisininkų.
Ketvirtadienį V. Putinas apsilankė didžiausioje šalies kovinių tankų gamykloje „Uralvagonzavod“, kurios darbuotojai gyrėsi, kad ši gamykla viena pirmųjų pradėjo dirbti visą parą. Rusijos vadovas pažadėjo skirti lėšų, kad padėtų gamyklai apmokyti dar 1 500 kvalifikuotų darbuotojų.
Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis trečius metus, prognozuojama, kad Kremliaus investicijos į kariuomenę šiemet bus didžiausios nuo Sovietų Sąjungos laikų ir sudarys didžiausią dalį nuo BVP.
Ekspertų nerimas
Tokie Kremliaus veiksmai sukėlė nerimą Europos karybos ekspertams. Jie teigė, kad NATO nepakankamai įvertino Rusijos gebėjimą išlaikyti ilgalaikį karą.
„Mes vis dar nematome, kur yra Rusijos lūžio taškas, – portalui „The Guardian“ aiškino Estijos gynybos ministerijos politikos planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Markas Riisikas. – Iš esmės trečdalis jų nacionalinio biudžeto skiriama karinei gamybai ir karui Ukrainoje. Tačiau nežinome, kada tai iš tikrųjų paveiks visuomenę. Taigi šiek tiek sudėtinga pasakyti, kada tai baigsis.“
Vienas iš svarbiausių karo rodiklių buvo vietinė sviedinių gamyba, kurią ekspertai įvertino nuo 2,5 iki 5 mln. vienetų per metus.
M. Riisikas šias tendencijas pavadino keliančiomis nerimą, pažymėdamas, kad per ateinančius metus ar dvejus gamyba gali viršyti 4 mln. vienetų per metus.
Rusijos importas iš Šiaurės Korėjos jau pasiekė daugiau kaip milijoną sviedinių, o tokios papildomos atsargos suteikia Rusijai daugiau jėgos fronto linijose.
Nors šis skaičius gali nesuteikti Rusijai reikiamų pajėgumų, kad 2024 ar 2025 m. galėtų pasiekti reikšmingų teritorinių laimėjimų, vis dėlto dėl jo Ukraina atsiduria labai nepalankioje padėtyje fronto linijoje.
Joje Rusijos artilerijos ugnies pranašumas yra bent trys prie vieno, o dažnai ir didesnis.
„Tai daug daugiau, nei mes iš tikro tikėjomės“, – apie Rusijos gamybos skaičius kalbėjo M. Riisikas.
„Kalašnikovo ekonomika“
Prie tokios karo ekonomikos stipriai prisidėjo Rusijos pramonės kompleksas, turintį iki 6 tūkst. įmonių.
Daugelis jų iki karo retai gaudavo pelno. Tačiau tai, ko trūko efektyvumui, buvo kompensuota laisvais pajėgumais ir lankstumu, kai 2022 m. Rusijos vyriausybė staiga padidino gynybos produktų gamybą.
Rusijos kariuomenės ir ekonomikos ekspertas iš Londono Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto Richardas Connollis. Rusijos industrinį kompleksą pavadino „Kalašnikovo ekonomika“, kuri, pasak jo, yra „gana nesudėtinga, bet patvari, sukurta dideliam naudojimui konfliktuose“.
„Rusai už tai moka jau daugelį metų. Jie subsidijavo gynybos pramonę, ir daugelis pasakytų, kad švaistė pinigus tam atvejui, kad vieną dieną jiems reikės ją padidinti.
Taigi iki 2022 m. tai atrodė ekonomiškai neefektyvu, o paskui staiga tai jau buvo vertinama kaip įžvalgus planavimas“, – teigė jis.
Tai gerokai skiriasi nuo Europos ginklų gamintojų, kurios veikia kuo taupiau ir siekia kuo didesnio pelno akcininkams.
Rusija dažiausiai gali valdyti savo karinę pramonę savo nuožiūra, perskirstydama personalą, didindama biudžetą ir teikdama didelius užsakymus.
Tiesa, Rusijai bus sunku apsirūpinti sudėtingesnių ginklų, pavyzdžiui, raketų, komponentais, ypač jei sankcijos bus taikomos griežčiau. Tačiau kol kas jai pavyko toliau gaminti balistines raketas „Iskander“ ir sparnuotąsias raketas Kh-101.
2023 m. pradžioje Rusijos vyriausybė perdavė valstybiniam konglomeratui „Rostec“ daugiau kaip dešimt gamyklų, įskaitant kelias šaunamųjų ginklų miltelių gamyklas.
Taip buvo siekiama modernizuoti sviedinių ir kitų svarbių karo veiksmų elementų, pavyzdžiui, karinių transporto priemonių, gamybą.
Viena didžiausių Rusijoje gamykla, esanti Kazanėje ir gaminanti šaunamųjų ginklų paraką, gruodžio mėn. įdarbino daugiau kaip 500 darbuotojų.
Todėl vidutinis mėnesinis darbo užmokestis gamykloje padidėjo daugiau kaip tris kartus – nuo 25 tūkst. rublių (261 eurų) iki 90 tūkst. rublių (940 eurų).
Darbo skelbimuose taip pat siūlomos naktinės pamainos nuo vidurnakčio iki 8 val. ryto ir apsauga nuo karinės tarnybos tiems, kurie bando išvengti fronto linijų.
Daugelį įdarbintųjų teko vilioti iš kaimyninių regionų – tai rodo, kad visoje Rusijoje labai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
Pagrindinė konkurencija dėl darbininkų gamyklose gali kilti iš kariuomenės, kuri tiems, kurie užsiregistruos į karą, žada daugiau kaip 200 tūkst. rublių (2079 eurų) atlyginimą per mėnesį. Rusijos regionuose tokie pinigai yra labai dideli.
„Karas lėmė precedento neturintį turto perskirstymą, kai neturtingesnės klasės pelnosi iš vyriausybės išlaidų kariniam-pramoniniam kompleksui“, – portalui „The Guardian“ aiškino Levados centro direktorius Denisas Volkovas.
„Karinių gamyklų darbuotojai ir Ukrainoje kariaujančių karių šeimos staiga turi daug daugiau pinigų, kuriuos gali išleisti. Jų pajamos smarkiai padidėjo“, – pridūrė jis.
Levados centro apklausa parodė, kad 5–6 proc. tų, kurie „anksčiau neturėjo pakankamai pinigų vartojimo prekėms, pavyzdžiui, šaldytuvui, įsigyti, dabar pakilo į vidurinę klasę“.
Rusija už tai sumokės kitais metais padidindama išlaidas gynybai iki beveik 11 trln. rublių (beveik 115 mlrd. eurų), o tai pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos laikų viršys socialines išlaidas.
V. Putinas bando vienu metu finansuoti karą, išlaikyti socialines išlaidas ir išvengti staigios infliacijos, o Carnegie fondo mokslininkė Aleksandra Prokopenko tai vadina „neįmanoma trilema“.
Kol kas smūgį sušvelninti padeda didelės naftos kainos. Tačiau karas Rusijos ekonomiką turėtų pakeisti iš vidaus.
„Anksčiau, per visą posovietinį laikotarpį, būčiau pasakęs, kad nafta buvo pagrindinis Rusijos ekonomikos sektorius, – teigė R. Connolis. – Dabar aš sakau, kad tai gynyba, o už ją mokės nafta. Ir tai kelia problemų ilgesniu laikotarpiu.“
Gamyba visą parą
Nauja Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) atlikta analizė rodo, kad Rusija per pastaruosius metus neteko 3 tūkst. šarvuotų kovos mašinų, o nuo karo pradžios šis skaičius beveik 8 tūkst.
Negalėdama pagaminti beveik tiek transporto priemonių, Rusija daugiausia atnaujino senstančią techniką, kurios, pasak R. Connolio, daugelis kitų valstybių būtų atsisakiusios jau seniai.
IISS duomenimis, Rusijos gamyklos teigė šiemet pagaminusios 1 500 pagrindinių kovos tankų, iš kurių 1 180–1 280 buvo atnaujinti iš sandėlių.
Šie skaičiai, kartu su atnaujintais šarvuočiais ir pėstininkų kovos mašinomis, reiškė, kad Rusija „galės išlaikyti savo puolimą Ukrainoje dabartiniu tempu dar dvejus ar trejus metus, o gal net ir ilgiau“.
Rusijos gamyklos pastatė naujas gamybos linijas ir ėmėsi samdyti darbuotojus, kartais pasitelkdamos priverstinę darbo jėgą.
BMP-2 ir BMP-3 pėstininkų kovos mašinas gaminanti gamykla „Kurganmashzavod“ pasitelkė studentų ir nuteistųjų darbo jėgą, kad padėtų gamyklai laikytis terminų.
Buvęs Rusijos prezidentas, o dabar Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas 2022 m. apžiūrėjo gamyklą, o tankų gamykloje buvo įspėjęs apie galimus baudžiamuosius kaltinimus dėl neįvykdytų valstybinių užsakymų.
Darbuotojai vietos žiniasklaidai teigė, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje jie buvo priversti dirbti šešias darbo dienas per savaitę, o jų pamainos truko 12 valandų.
Vienas profsąjungos lyderis teigė, kad naujos pamainos buvo įvestos pagal specialų V. Putino praėjusių metų rugpjūčio mėn. įsakymą, pagal kurį darbininkai galėjo dirbti papildomai „be jų sutikimo“, jei tai neviršijo papildomų keturių valandų per dieną.
„Šiandien Rusijoje pagal šį grafiką dirba praktiškai visos karinės pramonės įmonės, turinčios papildomų valstybės užsakymų, – laikraščiui „Novyje Izvestija“ pasakojo Rusijos pramonės darbininkų sąjungos vadovas Andrejus Čekmenovas. – Faktiškai draudžiama atsisakyti papildomų pamainų. Arba sutinki, arba esi atleidžiamas, o trečio varianto nėra.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
