Nors Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „pergalės plano“ detalės neatskleistos, pagrindinė jo idėja aiški: tik stipri Ukraina gali priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo.
Leidinys pažymi, kad tai iš dalies tiesa. Kol V. Putinas tikėsis, kad gali atsilaikyti prieš Vakarų paramą Ukrainai, tol jo sekinimo karas tęsis. Pagrindinis klausimas lieka, kaip pakeisti jo strategiją.
Karas sukėlė geopolitinį nestabilumą ir pakenkė pasaulio ekonomikai, todėl kai kurių lyderių impulsas užbaigti konfliktą ir net priimti V. Putino sąlygas, kad ir kaip nuviliantis, yra suprantamas.
Ar taikos derybos yra įmanomos?
Kremliaus šeimininkas retkarčiais parodydavo norą derėtis, tačiau jo sąlygos, įskaitant Ukrainos pretenzijų atsisakymą į keturis aneksuotus regionus ir Krymą bei siekį prisijungti prie NATO, yra nenuoširdžios. Visa Rusijos ekonomika sutelkta karui, Kremlius toliau perka ginklus iš nesąžiningų valstybių, o V. Putino tikslas nesikeičia: užkariauti Ukrainą.
Taigi paliaubos kelia didelį pavojų Ukrainai, rašo „Bloomerg“. Karo veiksmų pertrauka suteiktų Rusijos kariuomenei galimybę atkurti savo pajėgas, pakeisti nuostolius, papildyti ginkluotę ir ištaisyti taktinius trūkumus. V. Putinas greičiausiai pasinaudotų pertrauka, kad pasiruoštų naujoms atakoms, kaip tai padarė po 2014 m. invazijos.
Grėsmę didina tai, kad paliaubos gali pakenkti tarptautinei paramai Ukrainai. Vakarų sąjungininkės jau ieško preteksto sumažinti finansinę pagalbą, o kai kurios, pavyzdžiui, Vokietija, planuoja mažinti kitą biudžetą. Ugnies nutraukimas galėtų tapti patogiu pretekstu.
V. Putinas tikisi, kad Vakarai pavargs remti Ukrainą, o jo kariuomenė ir toliau gaus finansavimą kovai. Nepavykusios paliaubos gali patvirtinti šiuos lūkesčius ir, atnaujinus kovas, Ukraina ir jos sąjungininkai atsidurs blogesnėje padėtyje.
Atsižvelgdami į tai, prieš pradėdami bet kokias derybas, Vakarai turėtų padėti Ukrainai įgyti kuo daugiau svertų, pažymi „Bloomberg“:
Pirma, reikia išlaikyti finansinę ir karinę paramą Ukrainai. Pagalbos nutraukimas dabar tik sustiprintų V. Putino pozicijas. Turi būti sustiprinta Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, padidintas amunicijos tiekimas ir panaikinti apribojimai naudoti tolimojo nuotolio raketas. Tik tokios koordinuotos pastangos gali pakeisti V. Putino skaičiavimus.
Antra, sąjungininkai turi parengti patikimas saugumo garantijas Ukrainai. Tai nelengva užduotis, nes NATO dar nėra pasirengusi prisiimti tiesioginių įsipareigojimų valstybei, kuri nėra jos narė. Tačiau turi būti duotas kolektyvinis pažadas – numanomas ar aiškus – apsaugoti šiuo metu Ukrainos kontroliuojamas teritorijas.
„Per savo kruviną valdymą V. Putinas visada buvo pasirengęs nutraukti paliaubas, pažeisti susitarimus ir sulaužyti duotą žodį, kai tik įžvelgdavo tame strateginę naudą. Yra visos priežastys manyti, kad šį kartą jis pasielgs taip pat. Nesiėmus tinkamų atsargumo priemonių, paliaubos nebūtų užbaigusios karo, nebūtų išgelbėjusios gyvybių ir nebūtų atnešusios naudos paprastiems ukrainiečiams. Viskas būtų buvę atvirkščiai“, – rašoma leidinio išvadose.
Kaip žinoma, Maskva nuolat teigia, kad ji neva neprieštarauja deryboms su Ukraina, tačiau tik su sąlyga, kad ši kapituliuos. Prieš pirmąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą V. Putinas pareiškė esąs pasirengęs nutraukti ugnį, jei Ukrainos kariuomenė visiškai pasitrauks iš Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko sričių.
Kremlius taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų savo siekio stoti į NATO, o kitos šalys pripažintų okupuotas teritorijas kaip Rusijos ir atšauktų sankcijas.
