Smūgiai Rusijos naftos industrijai sumažino Kremliaus galimybes ir pakylėjo pačios Ukrainos moralę, bet vis dar nepadarė strateginės įtakos Vladimiro Putino tvirtovei, rašo „Kyiv Independent“.
Nuo Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą gynėjai smogė apie 33 naftos objektams, dauguma jų – naftos perdirbimo gamyklos. Nors patikrinti konkretaus skaičiaus šiuo metu ir neįmanoma, Volodymyras Zelenskis dar birželį skelbė, kad smūgiuota apie 30 taikinių. Dalis jų – Ukrainos ir Rusijos pasienio regionuose, kiti siekia ir 1500 km Rusijos gilumoje.
Po smūgių ėmė slėpti informaciją
Naftos perdirbimo gamyklos – Kremliaus melžiama karvė. Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenimis, rugpjūtį Rusija iš neapdorotų naftos žaliavų ir naftos produktų eksporto jūra per dieną uždirbdavo 520 milijonų JAV dolerių.
Ir nors Rusijos naftos kompanijos žalos remontui veikiausiai išleidžia dešimtis milijonų, tokio sumos palyginus su multimilijardine industrija – lašas jūroje.
Ukraina reikšmingai sumažino Rusijos perdirbamos naftos kiekį, Vakarų sąjungininkų atstovas „Kyiv Independent“ teigė, kad „tai neturėjo strateginio efekto Rusijai“.
„Smūgiai pirmiausia nutaikyti į naftos perdirbimo objektus, kurie remia Rusijos fronto linijoje esančias pajėgas, o ne pačią ekonominę galią“, – ukrainiečių portalui sakė šaltinis.
Jungtinėje Karalystėje įsteigtas Oksfordo Energijos studijų institutas (OIES) paskaičiavo, kad Ukrainos dronams pasiekiant gerokai toliau esančius taikinius, ugnies linijoje atsiduria daugiau nei pusė Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Tai – apie 3,7 milijono barelių per dieną.
Pati Rusija tikina, kad smūgiai didelės žalos nepadarė, tačiau Rusijos naftos sektorius nebeviešina gamybos ir eksporto informacijos. Pasak analitikų, tai ženklas, kad situacija gali būti gerokai blogesnė.
Seka skaičius
Tarptautinės energijos agentūros (IEA) Rusijos, Kaspijos ir Juodosios jūros programos vadovė Talia Vatman teigimu, rugsėjo 1 dieną suduotas smūgis „Gazprom Neft‘s“ Maskvos gamyklai reikšmingai sumažins Rusijos galimybes. Juolab, kad dėl liepsnų „Euro+“ perdirbimo skyriuje rusai buvo priversti nutraukti visas operacijas.
Ukrainos atakos nepakeitė naftos kainų tarptautinėje rinkoje, tačiau T.Vatman mano, kad jos gali sumažinti pasitikėjimą Rusijos naftos produktų importu. Taip nutikus rinkos dalyviai gali nusisukti nuo Rusijos ir ieškoti stabilesnių šaltinių.
Tačiau Berlyne įsteigto Rusijos regiono ekspertus subūrusio „Carnegie“ centro bendradarbis ir buvęs „Gazprom Neft“ strategijų ir inovacijų vadovas Sergejus Vakulenka įsitikinęs – iš Rusijos pigią naftą importuojantys verslai ir šalys tokių rizikų nebijo.
Jis skaičiavo, kad didžiausią įtaką Ukrainos atakos turėjo kovo mėnesį, kai atakavo 14 gamyklų. Pasak CREA skaičiavimų, per mėnesį nuo balandžio iki gegužės benzino produkcijos kiekis krito nuo 850 tūkstančių iki 770 tūkst. metrinių tonų. NATO atstovai „Kyiv Independent“ žurnalistams nurodė, kad liepą Rusijos naftos perdirbimas sumažėjo apie 17 procentų.
Nepaisant pastangų Rusija atistiesė po kovo mėnesio atakų ir stabiliai augino jūrinį eksportą. Rusijos skaičiai yra žemesni nei pirmųjų 4 šių metų mėnesių, tačiau veikiausiai dėl OPEC+ apribojimų, pritaikytų vasarą ir Kremliaus sprendimo uždrausti benzino produktų eksportą.
CREA skaičiai rodo, kad nors jūrinio eksporto skaičiai augo, pelnas rugpjūtį krito 7 procentus.
Raketomis naftos gamyklų neatakuotų?
S.Vakulenka savo vertinime nurodė, kad Rusijos naftos sektorius yra pernelyg didelis, kad pajustų reikšmingą dronų atakų įtaką. Nors dronų kainos ir efektyvumo santykis – didelis, jie gali gabenti 5 – 50 kilogramų sprogmenis, kurių pakanka smūgiams jautrioms naftos perdirbimo gamyklų dalims, kaip distiliacijos bokštai, bet jie negali visiškai nušluoti gamyklų.
Pasak jo, situacija galėtų pasikeisti, jeigu Vakarai leistų Ukraina naudoti suteiktas ilgojo nuotolio raketas Rusijos gilumoje. Raketos gali gabenti šimtus kilogramų sprogmenų ir padaryti gerokai daugiau žalos.
Londone įkurto Tarptautinio strateginių studijų instituto (ISS) bendradarbis Sacha Bruchmannas pabrėžė, kad raketos – brangios, o kai kurios kainuoja daugiau nei 1 milijoną JAV dolerių, tad ukrainiečiai veikiausiai jų nenaudotų prieš naftos perdirbimo gamyklas, juolab, kad toks taikinių pasirinkimas „būtų problematiškas Vakarų akimis“.
Tačiau, pasak jo, raketos gali sunaikinti Rusijos oro gynybos sistemas, o tai priverstų Kremlių dalį jų patraukti ir nuo naftos objektų. Toks scenarijus galėtų nutiesti kelią naujoms Ukrainos dronų bangoms.
Kol kas Ukrainos dronų atakos didžiąja dalimi yra nukreiptos į naftos perdirbimą. Ukrainiečių dronai taip pat sudavė smūgį Rusijos elektros energijos infrastruktūrai, kuri taip pat gali būti ilgojo nuotolio raketų taikiniu, siekiant susilpninti Rusijos kariuomenę ir gynybos industriją.
Rusijos sistemą naikina ir vietiniai
Tik S.Vakulenka įspėja, kad net jeigu Ukrainai pavyktų sunaikinti visas šiuo metu jai pasiekiamas Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, Kremlius vis tiek gali padengti karinius, vidinius ir ekonominius praradimus. Vienas variantų – atsisukimas į Aliaksandrą Lukašenką ir Baltarusiją. Bet tai nereiškia, kad Rusijos naftos industrija yra apsaugota.
CREA energetikos analitikas Petras Katinas „Kyiv Independent“ teigė, kad Vakarų sankcijos pradeda kąsti – lemia ilgesnius eksporto maršrutus, didesnes eksporto kainas. Sankcijos taip pat riboja Rusijos kompanijų galimybes modernizuoti ir atnaujinti IT sistemas, kurios paremtos Vakarų technologijomis. Įmonėms gresia operaciniai sunkumai, didesnis neefektyvumas.
P.Katinas nurodė, kad Maskva taip pat kovoja su naftos kompanijomis, kurios paslapčia siekia didesnių pelnų. Tam tikros rusų įmonės benziną perka žemomis vietinėmis kainomis ir užsienyje parduoda brangiau, taip automatiškai didinant paklausą ir kainas šalies viduje.
Tokių aukštos klasės rinkų kaip Kinija, Indija ir Turkija prioritetizavimas kompanijos neša didesnį pelną, tačiau tauri ir didelį minusą.
„Tai priešinga valdžios strategijai subalansuoti vietinį poreikį su tarptautinės rinkos spaudimu, – kalbėjo P.Katinas. – Nors visiškas Rusijos naftos sektoriaus žlugimas trumpuoju laikotarpiu yra mažai tikėtinas, jis susiduria su apčiuopiamomis rizikomis ir iššūkiais, kurie gali lemti ilgalaikį traukimąsi.“
Parengta pagal „Kyiv Independent“ informaciją.
