Taip teigiama naujoje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
ISW analitikai komentavo rugsėjo 21 d. darytas palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuoti Rusijos Archangelsko srities Plesecko kosmodromo apgadinimai.
Teigiama, kad nuotraukos rodo, jog Rusijai nepavyko išbandyti tarpžemyninės balistinės raketos RS-28 „Sarmat“, galinčios nešti branduolinį krovinį.
Nuotraukoje matyti didelis krateris raketų paleidimo aikštelėje „Juvileina“. Jos teritorijoje Rusijos pajėgos ir anksčiau vykdė raketos „Sarmat“ bandymus.
Nuotraukoje taip pat matomos keturios gaisrinės mašinos, kurios, matyt, gesino nedidelius aktyvius gaisrus šalia sunaikinto ploto.
Analitikai aiškiai nurodė, kad šie vaizdai rodo nesėkmingą „Sarmat“ bandymą, tačiau pateikė skirtingas versijas: neaišku, ar sprogimas įvyko šalia paleidimo vietos, ar paleidimo metu, ar prieš raketos paleidimą ir degalų papildymą.
Taip pat pranešama, kad ši konkreti aikštelė buvo specialiai pritaikyta raketų „Sarmat“ paleidimui.
ISW ekspertai primena, kad Rusija tikisi pakeisti senesnes sovietinių laikų tarpžemynines balistines raketas „Vojevoda“ raketomis „Sarmat“. Dėl to raketų „Sarmat“ kūrimas buvo paspartintas.
Tačiau, pasak instituto analitikų, raketos „Sarmat“ kūrimas ne kartą vėlavo. O naujasis nepavykęs bandymas greičiausiai bus ketvirtas iki šiol užregistruotas nesėkmingas raketų „Sarmat“ bandymas.
Iki šiol Rusija sėkmingai išbandė „Sarmat“ tik vieną kartą – 2022 m. balandį. Vėliau pranešta, kad šio tipo raketą Rusijos kariuomenė į kovinę tarnybą išleido 2023 m. rugsėjį.
Naujas akivaizdžiai nesėkmingas „Sarmat“ bandymas nereiškia, kad Rusijos branduolinė galia yra kaip nors mažiau veiksminga nei anksčiau, perspėjo ISW.
Visgi ši nesėkmė rodo, kad naujų raketinių pajėgumų kūrimas tebėra didelis iššūkis Rusijai, kurią spaudžia tarptautinės sankcijos ir Rusijos gynybos pramonės poreikiai, susiję su Rusijos karu prieš Ukrainą, darė išvadą ISW.
ISW ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus, kad rugsėjo 18 d. Ukrainos smūgis Rusijos raketų ir šaudmenų arsenalui netoli Toropeco, Tverės srityje, sunaikino pakankamai rusiškos amunicijos, kad galėtų paveikti Rusijos operacijas dar kelis mėnesius.
Rugsėjo 20 d. Estijos žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas sakė, kad dėl smūgio sandėliuose galėjo sprogti iki 30 tūkst. tonų šaudmenų.
Jis pažymėjo, kad sprogimo mastas prilygsta 750 tūkst. artilerijos sviedinių sprogimui, o Rusijos pajėgos per savaitę fronte vidutiniškai iššaudo 10 tūkst. sviedinių.
Todėl jis apskaičiavo, kad Ukrainos smūgis sunaikino tiek rusiškos amunicijos, kad jos Rusijai užtektų dviem-trims mėnesiams.
Ukrainos šaltiniai anksčiau yra pranešę, kad Toropeco objekte buvo laikomos raketos „Iskander“, balistinės raketos „Tochka-U“, valdomos aviacinės bombos ir artilerijos amunicija.
Anot ISW, neaišku, ar A. Kiviselgo teiginys apie 30 tūkst. tonų paveiktos amunicijos apima ir raketas bei artilerijos amuniciją, tačiau bet kuriuo atveju smūgis sunaikino reikšmingas Rusijos ginklų atsargas.
„ISW ir toliau vertina, kad tolesni Ukrainos smūgiai Rusijos logistikos objektams sukels didesnį spaudimą Rusijos kariuomenei, įskaitant tai, kad Rusijos karinė vadovybė bus priversta reorganizuoti ir išsklaidyti paramos ir logistikos sistemas Rusijoje, kad sušvelnintų tokių smūgių poveikį“, – pabrėžė ISW ekspertai.
Galiausiai ISW pabrėžė, kad A. Kiviselgas tikriausiai padarė klaidą, nurodydamas, kad rusai naudojo 10 tūkst. sviedinių per dieną, o ne per savaitę, nes tokiu atveju Rusijos kariuomenė būtų panaudojusi 750 tūkst. sviedinių per du su puse mėnesio.
Parengta pagal „The New Voice of Ukraine“.
