„Pirma, Rusija turi papildyti turimus nuostolius. Antra, toliau formuoti rezervus ir ruoštis. Trečia, vesti tokius demoralizuojančio pobūdžio IPSO renginius, kuriais siekiama parodyti, kad Rusija ruošiasi ilgam karui, kad Rusija turi daugiau pajėgų ir didesnė kariuomenė turėtų visi atitinkamai išsigąsti, taip pat ir mes ir tada turėtume atitinkamai reaguoti“, – Ukrainos teletono eteryje aiškino jis.
Pasak eksperto, naujosios Rusijos kariuomenės ant popieriaus iš tikrųjų yra pilnai sukomplektuotos bataliono taktinės grupės, suskaidytos fronte. Jis pažymėjo, kad Rusijos Federacija turi tokią savybę – kartą ar du per metus sukuria „viena-dvi-trys armijas“.
„Iš fronto atitraukia bataliono taktines grupes, kurios ten prarado kovinį pajėgumą ir lieka tik 30–40–50 proc. Šie batalionai komplektuojami su kuo tik randa, nebūtinai 100 proc. Batalionas gali būti atkurtas daugiau nei du trečdalius ar 70 proc., ir jis bus parengtas kovai pagal jų klasifikaciją, tačiau popieriuje keičiasi jos numeris, pavadinimas ir pavaldumas, todėl jie gauna naują kariuomenę popieriuje.
Jis pridūrė, kad, pavyzdžiui, iš vienos ar dviejų naujų armijų, sutartinai kalbant, rusai turėjo gauti 300 tūkst. žmonių, o realiai tai yra 75–80 tūkst. Tai yra, popieriuje deklaruotas skaičius nereiškia, kad iš tikrųjų dirba visas personalas.
„Tai gerai atrodo, jei sieki įbauginti. Visiems pasakyti: žiūrėk, Rusijos resursai nesibaigia – jų begalė. Rusija tuo pasinaudoja, nes iš tikrųjų sunku suskaičiuoti kiekvieną batalioną ir grupę pagal užrašytą skaičių. Net mūsų kariškiai ir žvalgyba visada skaičiuojama pagal aukščiausią rodiklį. Tai yra teisinga, nes visada esi pasiruošęs didžiausioms egzistuojančioms rizikoms“, – pažymėjo ekspertas.
A. Musienko teigimu, Rusijos kariuomenės didėjimas sutampa su rudens šaukimo kampanija, kuri vyks Rusijos Federacijoje. Žinoma, tai padidins karių skaičių didinant šauktinių skaičių, kurie, Kremliaus skaičiavimais, turėtų tapti būsimais sutartiniais kariais.
Tuo pačiu metu naujokų kokybė Rusijos armijoje yra visiškai kitokia ir priklauso nuo mokymo. O žiemą Rusija daugiau laiko skirs treniruotėms, nes dabar jie orientuojasi į pėstininkus.
„Manau, kad kai yra žiema, tarkime, karinių veiksmų intensyvumas mažėja, nes žiemos periodu tai visada mažėja, gali būti, kad tokiu metu bus bandoma daugiau (karių, – red.) pasiruošti artėjančiam pavasariui. Jie skirs daugiau laiko pasiruošimui, nes dabar jie turi daug dėmesio skirti pėstininkams ir aviacijai, todėl, viena vertus, tai yra mažiau laiko ruošti artilerijos ar tanklaivių kareivius, jeigu pėstininkai jau tampa Rusijos kariuomenės elitu pagal nuolatinius šturmus, vadinasi, jie gali daugiau investuoti į jų pasirengimą“, – pabrėžė ekspertas.
Jis taip pat pažymėjo, kad drabužių ir amunicijos klausimais Rusijos kariuomenėje nuo pat plataus masto invazijos pradžios nebuvo pastebimo proveržio. Jei pažiūrėsite pristatymus, juose rodoma „uniforma kaip kiborgai“, tačiau ne visi Rusijos kariškiai gauna tokią amuniciją.
„Kai kurie elitiniai daliniai – desantininkai, specialiosios pajėgos, jie, žinoma, yra ginkluoti, galima sakyti, aukščiausiu lygiu. Ir ginklai, ir šarvų klasė, ir jų šalmai yra normalūs. Tačiau masiniai pėstininkai, kurie patenka į šturmą, tai apdalijami šalmais, kurie buvo rasti atsargoje ir yra 40–50 metų senumo, šarvai – tokie patys, lyginant su Ukrainos kovotojais, jie neturi nieko geresnio“, – sakė A. Musienko.
