„Tikėtina, kad Rusija susidurs su vis didėjančiomis problemomis gaminant ir įsigyjant Rusijos operacijoms Ukrainoje reikalingą ginkluotę, o Kremlius, siekdamas patenkinti savo reikmenų poreikius, greičiausiai taps vis labiau priklausomas nuo užsienio partnerių“, – prognozuoja ISW.
Kaip aiškina ekspertai, okupantų kariuomenė, siekdama paremti savo puolimą, smarkiai pasikliauja sovietinių laikų ginklų ir įrangos atsargų atkūrimu. Tai ypač pasakytina apie šarvuotąsias transporto priemones.
„Rusijos valdžiai greičiausiai reikės toliau mobilizuoti Rusijos ekonomiką ir gynybos pramonę bei investuoti į pajėgumų plėtrą, jei Rusijos kariuomenė ketina išlaikyti dabartinį operacijų tempą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, kai Rusija išeikvos savo ribotas sovietmečio atsargas, tačiau neaišku, ar Rusijos gynybos pramonė gali pagaminti pakankamai, kad išlaikytų didelius įrangos nuostolius, kuriuos Rusijos pajėgos patirs Ukrainoje“, – toliau rašoma ISW ataskaitoje.
Analitikai jau anksčiau prognozavo, kad agresorės pastangos plėsti savo gynybos pramonę vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu greičiausiai nebus tvarios dėl numatomo darbo jėgos trūkumo ir Vakarų sankcijų poveikio.
Ukrainos karinė žvalgyba įvardijo Šiaurės Korėją kaip įtakingiausią Kremliaus sąjungininkę, nes šaudmenų tiekimas iš šios šalies į Rusiją daro tiesioginį ir greitą poveikį karo dinamikai. Ypač Ukrainos kariuomenė jaučia, kad Rusijos operacijų tempas padidėja praėjus vos kelioms dienoms po to, kai atkeliauja kitas šaudmenų krovinys. Nuo 2024 m. birželio Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė 4,8 mln. artilerijos šaudmenų.
„Šiaurės Korėjos parama anksčiau leido Rusijai išlaikyti didelį artilerijos pranašumą prieš Ukrainą, o Rusija naudojosi šiuo pranašumu, kad paremtų nuoseklias puolamąsias operacijas, kuriomis buvo siekiama neleisti Ukrainos pajėgoms perimti iniciatyvos“, – aiškino analitikai.
Rusijos valdžios institucijos pastaruoju metu suaktyvino bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja. Birželio mėnesį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas apsilankė Pchenjane ir pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės susitarimą su diktatoriumi Kim Jong Unu, o rugsėjo 13 d. Šiaurės Korėjoje lankėsi Rusijos saugumo tarybos pirmininkas Sergejus Šoigu.
Gilėjanti Rusijos karinė partnerystė su Šiaurės Korėja simbolizuoja santykius, kuriuos agresorė nori užmegzti su Iranu, Kinija ir kitais pageidaujamais partneriais.
„Tikėtina, kad Rusija susidurs su mažėjančiomis ginkluotės ir įrangos atsargomis ir jai bus sunku kompensuoti trūkumą, nebent ji sugebės masiškai apeiti Vakarų sankcijas ir gerokai išplėsti savo bendradarbiavimą su užsienio partneriais, kad gautų pakankamai karinės įrangos, komponentų ir dvejopo naudojimo prekių“, – daro išvadą analitikai.
Karo pasekmės Rusijai
Karinės reformos buvo svarbiausias trumpalaikis karo poveikis Rusijos ekonomikai, teigė Sirakūzų universiteto politikos mokslų profesorius ir knygos „Putinizmo kodas“ autorius Brianas D. Tayloras, kurį cituoja naujienų portalas UNIAN.
Karinės išlaidos 2024 m. vasario mėn. sudarė 7 proc. Didžioji biudžeto dalis skiriama karinei įrangai užsakyti, dideliems atlyginimams ir mirties pašalpoms kariams bei jų šeimoms.
Kartu ekspertas pridūrė, kad ilgalaikės ekonominės karo pasekmės yra rimtos ir potencialiai sunkios.
Rusija pajus karo prieš Ukrainą pasekmes, nes kariauja savo sąskaita ir patiria didelių nuostolių, savo ruožtu sakė Ukrainos karinės žvalgybos viršininkas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas.
Pasak jo, Rusijos ekonomika pajus „visus pasaulio įvykius“ jau kitais metais.
