Rusijos kontrpuolimas Kursko srityje: ko labai nori V. Putinas ir kas iš tiesų dedasi mūšio lauke

Rugsėjo 12 d. spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino pranešimus apie Kursko kontrpuolimą ir mįslingai pridūrė, kad „viskas vyksta pagal mūsų Ukrainos planą“. Daugiau detalių jis nepateikė, tačiau šie įvykiai klostėsi tuo metu, kai V. Zelenskis toliau maldavo Vakarų sąjungininkų panaikinti apribojimus naudoti jų tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.

Netikėtas Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko srities pasienio ruožą, pradėtas rugpjūčio 6 d. ir tapęs pirmąja invazija į Rusijos teritoriją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, sudavė smūgį Rusijos lyderio Vladimiro Putino įvaizdžiui ir pakėlė ukrainiečių bei jų sąjungininkų nuotaiką praėjus dvejiems su puse metų nuo Maskvos plataus masto invazijos. Užimta teritorija taip pat gali suteikti Ukrainai vertingų svertų būsimose taikos derybose.

Vis dėlto Rusijos pajėgoms toliau sparčiai įsibėgėjant Rytų Ukrainoje, kai kurie analitikai išreiškė susirūpinimą dėl ribotų Ukrainos išteklių panaudojimo efektyvumo siekiant užimti Rusijos teritoriją. Jei Maskva kontrpuolimo metu sėkmingai atkovos ukrainiečių kontroliuojamas teritorijas Kursko srityje, nerimaujama, kad šios pastangos galiausiai gali pasirodyti bergždžios.

Rugsėjo 12 d. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos atkovojo 10 gyvenviečių Kursko srityje nuo rugsėjo 10 d., kai prasidėjo kontrpuolimas vakariniame Ukrainos kontroliuojamos teritorijos flange.

Pasak Suomijoje įsikūrusios „Black Bird Group“ atvirųjų šaltinių (OSINT) analitiko ir karo istorijos eksperto Emilio Kastehelmio, Rusijos pajėgų atkovotos teritorijos apimtis lieka neaiški, nes Maskvos teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

„Rusai pasiekė vietinės sėkmės, greičiausiai nustūmę ukrainiečius kelis kilometrus atgal ir užėmę bent 2–4 kaimus“, – laikraščiui „The Kyiv Independent“ sakė jis.

Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis šiame etape Maskvos laimėjimus pavadino „nežymiais“. „Tačiau akivaizdu, kad mes juos stebime“, – pridūrė.

Ukrainos kariuomenė kol kas nekomentavo Rusijos kontrpuolimo regione.

Rugsėjo 6 d. naujausioje atnaujintoje informacijoje apie padėtį V. Zelenskis teigė, kad Ukraina kontroliuoja daugiau kaip 1 300 kvadratinių kilometrų ir maždaug 100 gyvenviečių Kursko srityje. Ukrainos minios stebėsenos grupės „DeepState“ duomenimis, rugsėjo 12 d. Ukrainos pajėgos valdė apie 875,3 kvadratinių kilometrų.

E. Kastehelmis aiškino, kad Rusijos kontrataka siekiama „atverti sausumos kelią“ iš Gluškovo į Korenevą, kad būtų sušvelnintas Ukrainos smūgių poveikis tiltams per Seimo upę, kurie kėlė logistikos iššūkį į pietus esančiai sričiai.

„Norėdami tęsti srities aprūpinimą, rusai buvo priversti įrengti laikinus tiltus, kurie taip pat buvo Ukrainos smūgių taikinys. Šią problemą išsprendė dabartinė kontrataka“, – sakė E. Kastehelmis.

Be to, kontrpuolimas mažina ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją Kursko srityje, o tai gali apsunkinti tolesnį ukrainiečių judėjimą link Lgovo, „priklausomai nuo to, kiek toli rusai gali pasistūmėti per dabartinį puolimą“, pridūrė E. Kastehelmis.

Rugsėjo 11 d. Karo tyrimų institutas (ISW) savo vertinime teigė, kad Rusijos pajėgos gali siekti laikinai suskaldyti ukrainiečių grupuotę Kursko srityje, kad galėtų įsitvirtinti geresnėse taktinėse pozicijose prieš pradėdamos labiau koordinuotą kampaniją ir išstumdamos Ukrainos karius iš Rusijos teritorijos.

„Rusijos pajėgos gali stengtis šių pradinių kontratakų metu užimti taktiškai palankesnes pozicijas prieš pradėdamos platesnio masto kontrpuolimo operaciją prieš Ukrainos pajėgas, veikiančias į šiaurės rytus nuo Korenevo ir netoli Sudžos“, – rašoma pranešime.

Sudžos gyvenvietė yra didžiausia ukrainiečių kontroliuojama Kursko srities gyvenvietė, kurioje yra pagrindinis rusiškų dujų, eksportuojamų į Europą didžiuliais Ukrainą kertančiais vamzdynais, perdirbimo punktas.

Šiuo metu miestelis atrodo saugus, nes yra maždaug už 25 kilometrų į pietryčius nuo Obuchovkos, artimiausios gyvenvietės, kurią Rusija teigia atgavusi per kontrpuolimą.

Netoli Sudžos tarnaujantis ukrainiečių karo medikas laikraščiui „The Kyiv Independent“ teigė, kad „situacija rajone yra daugiau ar mažiau stabili“, ir pridūrė, kad jo dalinys „tikisi puolimo iš Rusijos pusės“.

Kyjivas teigė, kad vienas iš pagrindinių Kursko puolimo tikslų buvo atitraukti Rusijos pajėgas nuo Rytų Ukrainos Donbaso fronto, kur Maskva artėja prie strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto ir žengia į priekį kituose sektoriuose.

Pasak V. Zelenskio, nuo rugsėjo pradžios Rusija atitraukė daugiau kaip 60 tūkst. karių, kad pasipriešintų tebevykstančiam Ukrainos įsiveržimui į Kursko sritį, o rugpjūčio pabaigoje vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis apskaičiavo, kad į šį regioną buvo nukreipta 30 tūkst. kareivių..

Nors kol kas neaišku, kiek Rusijos karių dalyvauja kontrpuolime, pranešama, kad jame dalyvauja kelių brigadų, įskaitant 155-ąją jūrų pėstininkų brigadą, 51-ąjį ir 56-ąjį oro desantininkų pulkus, kariai.

Nepaisant perdislokavimo, Rusija, anot E. Kastehelmio, turi pakankamai rezervų, kad galėtų tęsti puolimą Kurske ir Ukrainos Donecko srityje.

Nors per pastarąsias dvi savaites netoli Pokrovsko pastebėta stabilizavimosi požymių, Rusija nenutraukė savo pagrindinės puolamosios operacijos regione, o tęsia atakas ieškodama silpnų vietų, teigė „Carnegie Endowment for International Peace's Russia and Eurasia Program“ vyresnioji bendradarbė Dara Massicot.

Tuo tarpu situacija tampa vis sudėtingesnė netoli Vuhledaro, nedidelio kalnakasybos miestelio į pietus nuo Pokrovsko, kuris yra itin svarbus Ukrainos gynybai pietinėje Donecko srities dalyje.

„Mažai tikėtina, kad kontrataka Kurske pakeis bendrą situaciją Ukrainos naudai kitose vietovėse, tačiau yra tikimybė, kad tam tikrą laiką kai kurios vietovės gali patirti mažesnį spaudimą. Tačiau tikėtina, kad poveikis bus veikiau vietinio pobūdžio“, – sakė E. Kastehelmis.

Praėjus kelioms dienoms po kontrpuolimo, dar per anksti vertinti, ar Ukraina sugebės išlaikyti užimtas žemes Kursko srityje ir ką šis įvykis gali reikšti karui, teigia ekspertai.

Ukrainos karo ekspertas Serhijus Žgurecas savo kviestiniame straipsnyje televizijos kanalo „Espreso“ interneto svetainėje rašė, kad Rusijos kontrpuolimas Kursko srityje buvo numatytas. Pasak S. Žgureco, šis puolimas galėtų leisti Ukrainos pajėgoms pasiekti kai kuriuos pradinius Kursko operacijos tikslus.

„Rusija pagaliau žengė žingsnį, kurį mūsų kariniai planuotojai numatė ruošdamiesi puolimui, įsiverždama į Kursko sritį. Tiksliau, priversti priešą perkelti pajėgas į šį naują frontą iš kitų sričių, įskaitant Pokrovską, sukurti buferinę zoną Sumų srityje ir užtikrinti maksimalų priešo personalo ir technikos sunaikinimą arba paėmimą į nelaisvę“, – rašė S. Žgurecas.

ISW savo rugsėjo 11 d. ataskaitoje rašė, kad Maskva gali svarstyti galimybę perkelti papildomus, pajėgesnius dalinius iš Ukrainos, kad jie galėtų reaguoti į Ukrainos operaciją Kursko srityje.

„Lieka neaišku, ar į Kursko įsiveržimą reaguojanti Rusijos valdžia vertina, kad dabartinė Rusijos pajėgų grupuotė Kursko srityje – daugiausia sudaryta iš šauktinių, nereguliariųjų Rusijos pajėgų ir mažesnių reguliariųjų ir elitinių Rusijos dalinių elementų – gali sėkmingai išstumti Ukrainos pajėgas iš šios teritorijos“, – rašo analitikai.

D. Massicot pritarė šiai prielaidai, pažymėdama, kad „rusai perskirstė pajėgas iš daugelio vietų palei fronto liniją, kad palaikytų Kurską, tačiau pajėgos ten tebėra labai nepastovios pagal pajėgų kokybę“.

Tuo tarpu Ukrainos pajėgos pradėjo naujas atakas Kursko srityje ir, atrodo, sulaikė pradinį Rusijos kontrpuolimo postūmį, „tačiau situacija dar gali pasikeisti“, teigė E. Kastehelmis.

Ukraina tikriausiai bandys sutvirtinti savo pozicijas Kurske, statydama įtvirtinimus Rusijos sienos pusėje, jei planuoja išlaikyti šią sritį ilgam, svarstė ekspertas.

„Ukrainiečiai gali bandyti žengti į priekį kai kuriose vietovėse, tačiau tikėtina, kad žengimas į priekį bus laipsniškas, o ne spartus“, – pridūrė E. Kastehelmis.