Kyjivas ieško „plano B“
Apie tai praneša leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais tarp Vakarų ir JAV pareigūnų.
Jungtinės Valstijos ir Europos sąjungininkai vis dar remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ilgalaikį tikslą išstumti Rusiją iš visos Ukrainos. Tačiau mažėjant kai kurių pagrindinių Ukrainos sąjungininkių viešai paramai ir Rusijai darant lėtą pažangą vietoje, kai kurie Europos diplomatai sako, kad Ukraina turi realistiškiau vertinti savo tikslus karo metu. Tai galėtų padėti Vakarų pareigūnams įtikinti rinkėjus dėl ginklų ir pagalbos.
Trečiadienį į Ukrainą atvyks JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, kurie susitiks su Ukrainos pareigūnais aptarti, kaip geriausiai apibrėžti Ukrainos pergalę ir kokios pagalbos jai prireiks jai pasiekti. Per pastarąsias dvi savaites Kyjive lankėsi dar keli aukšti JAV ir Europos pareigūnai.
Pokalbiai rodo nuolatinį įtampos tarp Kyjivo ir Vakarų šaltinį – norą karine realybe išstumti Rusijos pajėgas iš Ukrainos. Aukšto rango Europos pareigūnai teigia, kad Kyjivui buvo pasakyta, jog visiška Ukrainos pergalė pareikalautų šimtų milijardų dolerių Vakarų paramos, o to realiai negali suteikti nei Vašingtonas, nei Europa.
Antradienį A. Blinkenas sakė, kad jo kelionės tikslas iš dalies buvo pamatyti, „kaip tiksliai ukrainiečiai šiuo metu mato savo poreikius, kokie yra tie tikslai, ir ką mes galime padaryti, kad paremtume tuos poreikius“. A. Blinkenas teigė, kad jis ir Lammy pateiks ataskaitą JAV prezidentui Joe Bidenui ir Didžiosios Britanijos premjerui Keirui Starmeriui, kurie ją aptars savo susitikime.
„Tai gali būti preliudija JAV ir JK pasirašyti sutikimą, kad Ukraina naudotų ilgojo nuotolio raketas taikiniams Rusijoje smogti, tačiau pareigūnai įspėja, kad joks galutinis sprendimas dar nepriimtas“, – rašo laikraštis.
Vašingtone Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad kelionė į Kyjivą nebuvo skirta įtraukti Ukrainą į derybas.
„Žinoma, labiausiai tikėtinas rezultatas čia yra susitarimas derybomis, bet kada tai įvyks, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, tai nuspręs prezidentas V. Zelenskis“, – sakė jis.
V. Zelenskis keičia poziciją
Tiek Rusija, tiek Ukraina yra sakiusios, kad yra pasirengusios paliauboms arba taikos deryboms, nors abi pusės atrodo toli nuo tokio susitikimo. Ukraina primygtinai reikalavo, kad prieš sėsdama prie derybų stalo Rusijos kariuomenė pasitrauktų iš Ukrainos. Birželį Kremlius pareikalavo, kad Ukraina užleistų prarastą teritoriją ir atsisakytų papildomų žemių, taip pat atsisakytų ambicijų įstoti į NATO.
Nors V. Putinas tvirtina, kad nori pradėti taikos derybas, jis į tai nežiūri rimtai. Vakarų pareigūnai sako, kad V. Putinas ir toliau tiki, jog turi karinės sėkmės, kad sunaikintų Ukrainos nepriklausomybę. Tolesnė Vakarų karinė parama yra gyvybiškai svarbi.
Diplomatinis postūmis daromas lemiamos V. Zelenskio kelionės į Jungtines Valstijas išvakarėse. Jis pažadėjo išdėstyti pergalės planą šį mėnesį lankydamasis Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. V. Zelenskis sakė, kad nori susitikti su kandidatais į prezidentus Donaldu Trumpu ir Kamala Harris, kad užsitikrintų jų paramą. Neaišku, ar šie susitikimai įvyks.
„Tikiuosi, kad turėsiu galimybę parodyti šį planą J. Bidenui ir potencialiems kandidatams į JAV prezidentus K. Harris bei D. Trumpui ir sulauksiu atsakymo“, – neseniai Italijoje sakė V. Zelenskis.
Vakarų diplomatai ir toliau teigia, kad JAV prezidento rinkimai tebėra labai svarbūs tam, kokios pagalbos Ukraina gali tikėtis artimiausiu metu. Tačiau tik nedaugelis tiki, kad Vakarų parama gali tęstis dabartiniu lygiu daugelį metų.
Planuojamas naujas V. Zelenskio taikos pasiūlymas yra naujausias ženklas, kad jis keičia savo viešą poziciją, kurioje iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama visos Ukrainos teritorijos grąžinimui prieš bet kokias taikos derybas. Ukrainos, Rusijos ir Vakarų pareigūnai vasarą teigė, kad Ukraina svarsto galimybę derėtis su Rusija, kad būtų apribotos atakos prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą.
„Politinė savižudybė“
Naujausios apklausos parodė, kad palaipsniui daugėja ukrainiečių, norinčių derėtis dėl taikos, tačiau kiek daugiau nei pusė gyventojų pritaria karui, kol Ukraina neatgaus visos savo teritorijos. Politikos analitikas Oleksijus Kovžunas mano, kad pripažinimas, jog kovos gali baigtis, jei Rusija išlaikys Ukrainos teritoriją, V. Zelenskiui būtų neįmanoma politinė rizika.
„Tai politinė savižudybė, ir to negali būti“, – „The Wall Street Journal“ sakė O. Kovžunas.
Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto direktoriaus pavaduotojas Jonathanas Eyalas sakė, kad būtų gerai privačiai pasikalbėti su Ukraina apie jos iššūkius ir apie tai, ką reikštų pergalė.
Kai kurie artimiausi Ukrainos sąjungininkai, pavyzdžiui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, jau kurį laiką perspėjo, kad Vakarų ryžtas padėti Ukrainai susigrąžinti savo teritoriją silpsta, rašo leidinys. Jis prisidėjo prie ukrainiečių raginimų greičiau tiekti karinę įrangą ir sušvelninti taisykles, ribojančias Vakarų ginklų naudojimą prieš Rusiją.
Blinkeno vizitas Kyjive vyksta Ukrainai jautriu metu, kai parama tolesniam Vakarų finansavimui karo srityje mažėja, o Ukrainoje artinasi žiema. Jis taip pat vyksta tuo metu, kai Rusijos pajėgos toliau lėtai, bet brangiai kainuojančiai stiprina savo pozicijas fronto linijose.
Nuo metų pradžios Rusija bombarduoja Ukrainos elektros energijos tinklus, todėl artimiausiais mėnesiais gali kilti masinės ukrainiečių migracijos iš nešildomų namų grėsmė, sakė Carnegie Endowment mokslininkas Ericas Greenas.
Nors netikėtą žingsnį įsiveržti į Rusijos teritoriją Kursko srityje ukrainiečiai vertino kaip V. Putino pažeminimą, Vakaruose vis labiau nerimaujama, kad tai gali išsekinti Kyjivo gebėjimą apsiginti ilguoju laikotarpiu, sakė E. Greenas.
Ukrainos pareigūnai tikėjosi, kad šis puolimas privers Rusiją atitraukti jos puolimui Ukrainos viduje itin svarbius karius. Tačiau daugėja ženklų, kad Maskva nepasikuklino, ir Rusijos puolimas toliau užgrobia strateginę teritoriją Rytų Ukrainoje.
„Šis puolimas buvo naudingas Ukrainai, nes jis parodė, kad Ukraina vis dar gali kovoti ir pateikti staigmenų. Tačiau Vakaruose kai kurie pareigūnai reiškia didelį susirūpinimą, kad tai tik „cukraus gurkšnis“, dėl kurio jie gailėsis po šešių ar aštuonių savaičių“, – sakė E. Greenas.
„Carnegie Endowment for International Peace“ fondo viceprezidentas studijoms Andrew Weissas sakė, kad Kyjivo partneriai neabejotinai nerimauja dėl Ukrainos gebėjimo atlaikyti plataus masto Rusijos karinį puolimą. Tačiau jis pažymėjo, kad Vakarų šalių vyriausybės turi ribotas galimybes priversti Ukrainą daryti nuolaidas, kurių ji nenori.
„Kursko operacija – dar vienas priminimas, kad ukrainiečiai išsaugojo didelį įžūlumą ir norą nustebinti net savo Vakarų partnerius“, – sakė jis.
Parengta pagal UNIAN ir „The Wall Street Journal“ inf.
