Ką Pokrovsko žlugimas reikštų Rusijos karui Ukrainoje: ekspertai prabilo apie nerimą keliančius scenarijus

Į Pokrovską, kuriame kadaise gyveno 60 tūkst. žmonių, atėjo karas, o rusai, kaip manoma, yra už maždaug aštuonių kilometrų. Kiekvieną savaitę iš miesto bėga tūkstančiai žmonių. Ekspertai teigia, kad Rusijos artilerija ir bepiločiai orlaiviai dabar gali pasiekti Pokrovską, o tai jau turi įtakos miesto, kaip Ukrainos kariuomenės logistikos centro, galimybėms.

Pasak laikraščio „The Kyiv Independent“ apklaustų Vakarų ir Ukrainos karinių analitikų, Rusijos pajėgos pradėjo naują puolimą žemiau Pokrovsko, siekdami sutvirtinti pietinį flangą ir sukurti bazę tolesniam miesto puolimui.

Ukrainos karių trūkumas ir taktinės klaidos lėmė tai, kad Rusijos kariuomenė vis sparčiau žengia link Pokrovsko, leidiniui sakė ekspertai. Tačiau analitikai skeptiškai vertina Rusijos proveržį toliau į rytus, net jei miestas kristų, nes jo užėmimas pareikalautų didelių išteklių, kurie greičiausiai išeikvotų Rusijos puolimo pajėgumus.

„(Rusijai potencialiai) užėmus Pokrovską, bus apsunkinta logistika ir suduotas viešųjų ryšių smūgis ukrainiečiams, bet nemanau, kad tai turės didelės įtakos mūšio laukui“, – sakė Lenkijoje įsikūrusios karinių konsultacijų bendrovės „Rochan“ direktorius Konradas Muzyka.

„Pokrovsko užėmimas galėtų lemti didesnius nuostolius tik tuo atveju, jei juos dar labiau padidintų gyvosios jėgos trūkumas, artilerijos amunicijos trūkumas, vadovavimo ir kontrolės klaidos ir t.t.“, – pridūrė jis.

Tradicinės Ukrainos kariuomenės problemos išliko nuoseklios per visą karą: gyvosios jėgos, artilerijos amunicijos ir įtvirtinimų trūkumas. Jei Rusijos kariai užimtų Pokrovską, Kyjivo gebėjimas užimti poziciją ties savo problema būtų lemiamas veiksnys, užkertantis kelią gilesniam Rusijos skverbimuisi į likusią Ukrainos kontroliuojamą Donecko srities dalį.

Rusija visada siekė užimti aukštesnes vietoves, tokias kaip Pokrovskas, iš kur galėtų valdyti bepiločius lėktuvus ir vykdyti artilerijos smūgius, tačiau turime nepamiršti, kad Rusijai gana prastai sekasi vykdyti plataus masto operacijas“, – sakė K. Muzyka.

„Taigi, nors jie daro taktinę pažangą, jie nesugeba šių taktinių pergalių paversti operacinio lygio laimėjimais“, – pridūrė jis.

Mažiau nei už 20 kilometrų į rytus nuo kaimyninės Dniepropetrovsko srities esančiame Pokrovske yra geležinkelio stotis ir jis yra įvažiavimo į Donbasą iš vakarų kryptimi esančių miestų, įskaitant Dnieprą, punktas. Per miestą eina greitkelis T0504, kuris buvo pagrindinė logistikos arterija Ukrainos kariams, važiuojantiems tarp Pokrovsko ir aukštutinių Donecko srities dalių – tokių kaip Kramatorskas ir Slovianskas – iki tol, kol šį pavasarį Rusijos kariai pavojingai priartėjo prie kelio.

„(Pokrovsko), kaip aprūpinimo bazės ir svarbios judėjimo kryžkelės, praradimas yra labai apgailėtinas ir labai skaudus“, – sakė Pasi Paroinenas iš Suomijoje įsikūrusios atvirųjų šaltinių analizės grupės „Black Bird Group“.

„Tačiau jei situaciją pavyks stabilizuoti kitaip, kad rusai tiesiog laisvai nejudėtų į priekį, tokiu tempu, kokiu jie žengia į priekį dabar, ar net greičiau... tokiu atveju tikrai nebus nesvarbu, kad (Ukraina) neteko kelių kaimų šen bei ten, o gal prarado Pokrovską“, – pridurė jis.

Analitikas sakė, kad nerimauja, jog „situacija Pokrovsko sektoriuje nėra (ukrainiečių) kontroliuojama“, o „jos suvaldymas kiekvieną dieną pareikalaus vis daugiau ir daugiau išteklių“.

„Kuo toliau rusai žengia į priekį, kuo labiau jie atriša visą fronto liniją judėti, tuo daugiau išteklių prireiks ukrainiečiams suvaldyti“, – „The Kyiv Independent“ sakė P. Paroinenas.

Kyjivas pripažino, kad Rusijos puolimas Pokrovsko link yra galingas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepą perspėjo, kad Maskva „meta viską, ką turi“, Pokrovsko kryptimi. Tačiau jis teigė, kad Rusijos veržimasis Pokrovsko link sulėtėjo nuo tada, kai Ukraina pradėjo netikėtą įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį, siekdama nukreipti Rusijos karius.

Priešingai nei teigė prezidentas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pripažino, kad nepaisant to, jog į Kursko sritį iš kitų frontų perkelta daugiau kaip 30 tūkst. Rusijos karių, Maskva „tik didina savo pajėgas“ Pokrovsko sektoriuje.

Kremliui Pokrovsko užėmimas būtų politinis užkariavimas, panašus į Bachmuto ir Avdijivkos užkariavimą 2023 m. ir 2024 m. pradžioje, teigia Ukrainos politikos analitikas Volodymyras Fesenka, nuolatinis Ukrainos valstybinės televizijos laidų vedėjas. Jis neigė, kad su Pokrovsku siejama politinė prasmė, sumenkindamas jį kaip vieną iš daugelio Donecko srities miestų.

Analitikai dažniausiai sako, kad Rusijos puolimas artimiausiu metu tęsis tokiu pačiu tempu. Pastarąją savaitę Maskvos kariai vis dar sparčiau žengė Pokrovsko link, nors „tikėtina, kad žengimo tempas sulėtės, kai Rusijos sausumos pajėgos įžengs į Pokrovsko užstatytas teritorijas“, – rugsėjo 1 d. žvalgybos informacijoje teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Nuo Ukrainos gebėjimo išspręsti gyvosios jėgos ir amunicijos trūkumo problemą priklausys Pokrovsko likimas, kuris savo ruožtu priklausys nuo Kyjivo prioritetų. Miesto praradimas Ukrainai būtų logistinis smūgis, keliantis grėsmę kitų Donbaso miestų gynybai.

„Kiekvienas požiūris į karybą ar strateginis sprendimas turės įtakos padėčiai fronto linijoje, – sakė lenkų karo analitikas K. Muzyka. – Dabar Ukraina turi prisitaikyti prie dabartinės situacijos, bandyti stabdyti rusus Donecko srityje.“

„Tačiau visiškai aišku, kad situacija Kursko (srityje) suėda daug išteklių, kuriuos Ukraina kitu atveju galėtų siųsti į Donecko sritį“, – pridūrė jis.

Rusijai veržiantis į priekį, kad užimtų pietinį Pokrovsko flangą, o tai primena taktiką, anksčiau naudotą siekiant užimti kitus Donbaso miestus, tokius kaip Avdijivka ir Bachmutas, kai kurie analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad virš Krasnohorivkos – beveik už 40 kilometrų į pietus nuo Pokrovsko – bręsta nerimą keliantis scenarijus.

Pasak analitikų, Ukrainos kariams, ginantiems kišenę į rytus nuo Vovšos upės ir apsuptiems Rusijos kariuomenės iš likusių trijų pusių, gali grėsti visiška apsuptis.

Tikėtina, kad Ukraina netrukus bus priversta pasitraukti iš kišenės, kad išvengtų apsupties, o tai leistų Maskvai ją užimti „be didelių kovų“, „The Kyiv Independent“ sakė Austrijos karybos ekspertas Tomas Cooperis.

T. Cooperis patikslino, kad Rusija greičiausiai siekia išplėsti savo pietinį flangą iki „bent 30–40 km, kad logistika nepatektų į daugumos Ukrainos artilerijos taikiklį“, nes siauresnis flangas būtų labiau pažeidžiamas Ukrainos kontratakų.

P. Paroinenas iš „Black Bird Group“ sakė, kad Ukrainos kišenės į rytus nuo Vovšos upės apsupimo grėsmė neturėtų būti rimta, jei tik atsitraukimas bus savalaikis. Vėluojant būtų „labai sunku“ iš ten išvesti įstrigusius karius, pridūrė jis.

„Tačiau rusų žengimo į priekį tempas tebėra toks, kad, jei nebus padaryta kažkas panašaus (netikėtai paspartintas rusų žengimas į priekį), turėtų būti įmanoma laiku pasitraukti“, – sakė P. Paroinenas.

Visiška apsuptis mažai tikėtina, nes „visada yra išeitis“, įskaitant vietinius ir lauko kelius, teigia Kyjive įsikūrusio analitinio centro „Informacinis pasipriešinimas“ ukrainiečių karinis ir politinis analitikas Oleksandras Kovalenka. Jis sakė, kad žemutinėje Ukrainos kišenės dalyje yra išėjimas per Zorianės kaimo ir Lozovos upės vietoves, o grėsmė nėra tokia didelė, kai „tyrinėji kelius“.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė, artėdama prie Pokrovsko, per kaimus ir miestelius trypčiojo grėsmingu tempu, palyginti su didžiąja dalimi 2023–2024 m. Kyjivas nepripažino, kiek gyvenviečių užėmė Rusijos kariai nuo rugpjūčio pradžioje pradėto Kursko puolimo.

Susirūpinusios dėl savo labiau pažeidžiamo pietinio Pokrovsko flango, Rusijos pajėgos pradėjo puolimą prie Selydovės, teigia ekspertai.

„Norint tęsti Pokrovsko puolimą šia kryptimi, jiems reikia suformuoti flangus. O pietinis flangas laikomas skaudžiausiu (Rusijos kariuomenei)“, – sakė O. Kovalenka, patikslindamas, kad Maskva greičiausiai nenumato Ukrainos kontratakos šiauriniame flange dėl savo pačios puolimo Torecko fronte šiek tiek aukščiau, o pietinis flangas jai kelia didžiausią susirūpinimą.

Pasak O. Kovalenkos, Rusijos pajėgos dabar stengiasi žengti link Lozovos upės, „kad apimtų visus pietus ir visiškai atkirstų sau pavojingą zoną, palei kurią Ukrainos pajėgos galėtų šonu pulti Pokrovską“.

Atrodo, kad Rusijos pajėgų ištekliai šiame rajone yra išsekę: jos jau daugiau nei šešis mėnesius žengia nuo vasario mėnesį užimtos Avdijivkos griuvėsių iki Novohrodivkos miesto, esančio maždaug už 30 kilometrų į vakarus nuo Avdijivkos, ir joms greičiausiai reikia operatyvinės pauzės, mano ekspertas.

„(Artimiausiu metu) jie paprasčiausiai mestų visus savo išteklius į pietus (nuo Pokrovsko), nepergrupuodami, nedarydami operatyvinės pauzės, neatstatydami kovinio efektyvumo“, – sakė O. Kovalenka, aiškindamas, kad Rusija greičiausiai užsibrėžė tikslą užimti Pokrovską iki metų pabaigos.

Siekiama kuo labiau apsunkinti Rusijos pajėgų tolimesnį judėjimą, tačiau, pasak O. Kovalenkos, kai kurie ukrainiečių pasitraukimai buvo netikėti. Kai kuriose vietovėse, kur Kyjivo kariai galėjo išlaikyti gynybą kelis mėnesius, rusai prasiveržė „gana greitai“ dėl brigados lygmens vadovybės organizuotumo trūkumo, dėl kurio buvo prastai vykdoma dalinių rotacija, pridūrė jis.

Kyjive įsikūrusio analitinio centro „Ukrainian Security and Cooperation Center“ vienas iš įkūrėjų ir vykdomasis direktorius Dmytro Žmaylo, „The Kyiv Independent“ sakė, kad net ir tuo metu, kai Rusijos pajėgos dirba plečiant pietinį Pokrovsko flangą, jos neatsilieka nuo stūmimo miesto link. Taip siekiama, „kad mes neįsikastume ir neįsitvirtintume, kol (Rusijos pajėgos) stiprina flangus“, – aiškino jis.

Tikimasi, kad Maskva pirmiausia bandys užimti Selydovę, o tik po to, anot D. Žmaylos, žengs link Pokrovsko iš pietų keliu Karlivka-Pokrovskas.

Karybos ekspertai iš esmės sutiko, kad jei rusai pateks į Pokrovską, Ukraina greičiausiai sugebės kelis mėnesius išlaikyti mūšį dėl miesto, paversdama jį „atkakliu gyvosios jėgos karu“. Tačiau kai kurie ekspertai skeptiškai vertina tai, kad rusai gali pasiekti miestą net iki metų pabaigos, turint omenyje, kad rudenį turi atslinkti lietūs ir nepalankios oro sąlygos.

O. Kovalenka teigė, kad Rusijos nesugebėjimas vienu metu žengti į priekį keliomis kryptimis – ne tik pietiniu flangu, bet ir tiesiai link Pokrovsko bei artėjant į šiaurę, link greitkelio T0504 – rodo, kad Rusija turi „ribotus išteklius, daug labiau ribotus nei, pavyzdžiui, šių metų gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje“.

Suomijos „Black Bird Group“ atstovas P. Paroinenas nesutiko, sakydamas, kad, atrodo, „gera idėja yra bandyti sutelkti dėmesį į vieną ar daugiausiai du priešakinius veiksmus vienu metu“. Jis pridūrė, kad dar viena priežastis, kodėl Rusija galbūt nusprendė susitelkti į žygį į pietus nuo Pokrovsko, o ne šturmuoti tiesiai į miestą, gali būti ta, kad priešais jį yra „nemaža Ukrainos gynyba“.

Pasak P. Paroineno, yra „gera galimybė“ apeiti ukrainiečius iš pietų Kurachovės, Ukrainsko ir Vuhledaro miestų teritorijose, kur gali būti daugiau šansų, nes teritorija atrodo mažiau įtvirtinta.

Analitikas perspėjo, kad Rusijos žengimas Pokrovsko srityje yra „labai kritiškas“, nes tempas yra „labai tolygus“, nors, priartinus žemėlapį, „vis dar kalbame apie gana ribotas teritorijas“.

Pripažindamas, kad Ukrainos įsiveržimas į Kurską „galbūt nėra visiškas žmonių ir medžiagų švaistymas“, P. Paroinenas sakė, kad drąsios operacijos laikas yra „labai abejotinas“ – ypač kai padėtis svarbiausioje rytinio fronto dalyje blogėja.

Atrodo, kad drąsiausio istorijoje tarpvalstybinio įsiveržimo į Rusiją pradžia kainavo kitiems karštiesiems karo taškams, iš kurių Ukraina pritraukė batalionus vykdyti šią didelio masto operaciją. JAV dirbantys kariniai ekspertai Michaelas Kofmanas ir Robas Lee neseniai paskelbtame „Foreign Affairs“ straipsnyje sutiko, kad „puolimas, kitais žodžiais tariant, susilpnino ir taip jau netvirtą Ukrainos frontą“, ir apskaičiavo, kad „iš viso jame dalyvavo galbūt 10–15 tūkst. karių“, įskaitant kai kuriuos geresnius Ukrainos karius.

P. Paroinenas teigė, kad greitis, kuriuo Ukrainos gynybą gali pralaužti šlifuojamas Rusijos puolimas, rodo padėties rimtumą.

„Jei ji kris greitai, tai tikrai parodys, kad padėtis yra labai bloga, – sakė P. Paroinenas. – Aš labiau norėčiau stebėti, kaip greitai viskas vystosi, ir iš to daryti tam tikras išvadas – kokia bloga yra padėtis.“